Paskutinė diena žiemą

Atsikėliau ir pamačiau lauke sniegą, kurio jau kokią gerą savaitę nebebuvo kieme nei kruopelės. Pagalvojau - paskutinis žiemos priminimas apie save :) O aš jau mintyse ten, kur šilta, vanduo ir šviežia žuvis. Taip laukiu laiko, kai bus galima darbuotis lauke. 

Beje, po ilgesnės nei planuota pertraukos, pagaliau vėl veikia www.mokasinus.lt parduotuvė. Kviečiu apsilankyti ir parekomenduoti draugams. 

Triufeliai - juodi kaip naktis

Triufelius gaminu vieną kartą metuose, na daugiausia du kartus: Kalėdoms, gimtadieniui ar Velykoms. Tokie ypatingi man šie triufeliai yra. 

Reikės: 

250 g šokolado. Kuo juodesnis, tuo geriau 

50 g. natūralios kakavos

120 g. grietinėlės, riebios 35% ar kiek daugiau

50 g. sviesto

Reikia naudoti kuo geresnius produktus, ypatingai šokoladą, geriausia turintį 80 % kakavos ar daugiau, na bent jau ne mažiau 75%. Visokie korėti ir panašūs neaiškūs neva šokoladai netinka.

Gaminame: 

Užkaitiname grietinėlę su sviestu iki prieš virimo momento. Užvirti neleidžiame. Virš garų vonelės ištirpintą šokoladą pilame į grietinėlę. Būtinai visada maišydami kaitiname toliau ant silpnos ugnies, kol visa masė taps gražiai vientisa. Štai šiuo momentu  gali nutikti tai, kuomet atrodo, kad viskas susigadino: gali pradėti atsiskyrinėti riebalai (skaidrus skystis), masė sušokti į gumulus ir niekas gražiai ir vientisai nesimaišyti.  Panikuoti nereikia, reikia tiesiog pašalinti iš masės kuo daugiau atsiskyrusio skysčio. Vėliau viskas susiplaks su mikseriu taip, kaip ir reikia. Beje, taip gali nutikti dėl per aukštos kaitinimo temperatūros ar nelabai kokybiškų produktų. 

Visą masę paliekame atvėsti. Kai masė jau bus vėsi, tačiau vis dar skysta, imame i rankas mikserį ir plakame 3-5 minutes. Plakti reikia tiek garžiai vientisą šokoladinę masę, tiek gumuliuotą. Išplaktą šokoladą dedame į šaldytuvą 2-3 valandom. Triufelių masė turi sukietėti. 

Imame šaukštelį, kabiname triufelių masės tiek, kokio dydžio norime turėti triufelius, greitai susukame kamuoliukus, apvoliojame pabarstukuose ir viskas. 

Ka naudoti pabarstukams? Mano megstamiausi - karti naturali kakava arba cinamonas. 

Ką aš šiandien skaitau

Niekada nemėgstu palikti nebaigtų reikalų: nebaigtų žiūrėti filmų, nebaigtų dirbti darbų, nebaigtų planuoti kelionių, nebaigtų verti papuošalų, nebaigtų skaityti knygų. Tad man yra labai keista ir netgi mistiška, kad  dabar prie mano lovos yra pradėtos skaityti ir nebaigtos knygos. Visos geros ir įdomios, pakankamai skirtingų pobūdžių ir tematikų, net kelių kalbų. Vienintelis jas siejantis dalykas - jos visos storos :) 

 

Ką aš skaitau.

 

N.J. Stevenson "Mados istorija nuo ampyro iki etiško dizaino"

Mane visą laiką ypatingai domino mados istorija, tad labai džiaugiuosi šia knyga, tik jos vertimas yra neypatingai geras. Skaitau sakinį ir pagaunu save jį verčiant į anglų kalbą - tekstas išverstas taip tiesiogiai, kad tą padaryti itin paprasta. 

 

Martynas Starkus "Žemyn galva į Australiją"

Šią knygą skaityti ypatingai smagu, nes atgyja visi dar ne tokie seni prisiminimai apie kelionę į Australiją. Skaitau apie tas pačias vietas, tas pačias kengūras, tas pačias gyvates, tuos pačius atsipalaidavusius australus. Ir matau, kaip Marčius daug ką sutirštino ir suliteratūrino :) 

 

Romain Gary "Aušros pažadas"

Jau senokai norėjau perskaityti šitą knygą. Esu labai laiminga, kad gavau ją dovanų. Patinka ji man. 

 

Josephas Frankas "Vilnius XIX amžiuje. Atsiminimai. Pirma knyga"

Ypatingai stora knyga. Joje sudėta visa XIX Vilniaus istorija, grietinėlės gyvenimo ypatybės, universiteto gyvenimas, to meto prancūzo buitis, vilniečio buitis, mada, patiekalai, bendravimo stilius. Žodžiu, ne knyga, o lobis! Žiauriai stora, o yra dar ir antroji dalis. Frankui tikrai paliko įspūdį gyvenimas Vilniuje :)

 

David Frick "Kith, Kin & Neighbors. Communities and Confessions in Seventeenth Century Wilno"

Va čia tai knyga. XVII amžiaus Vilnius išnarpliotas po grindinio akmenėlį, kiekvieną vilniečio plaukelį ir maisto kąsnį. Ypatingai įdomu skaityti, nes daug žemėlapių su Vilniaus gatvėmis, namais ir kas juose gyveno, kuo vertėsi, ką pirko. Čia labai aiškiai matosi, kad to meto Vilnius buvo tautų ir religijų katilas, o svarbiausia tai, kad visi sugyveno draugiškai. Tuo ypatingai stebėjosi atvykstantys į Vilnių kitataučiai, tuo stebiuosi šiandiena ir aš. Ir tuo pačiu džiaugiuosi, kad tokia tolerancijos aura pamažu į Vilnių grįžta. 

Stalo futbolas

Nuo savaitgalio namuose labai intensyviai sportuojame - rytais ir vakarais pliekiame stalo futbolą. Kol kas mes turime mini versiją, tačiau jau jaučiu, kad didysis futbolo stalas mažais žingsneliais pasišvilpaudamas jau keliauja pas mus. Metai kiti netruks prabėgti ir mes jį turėsime :) Tikrai norėčiau tokio stalo namuose.

 

 

Jei kas nors iš čia apsilankančių turi stalo futbolą namuose, mielai kviečiami pasidalinti įspūdžiais ir aišku rekomendacijomis.