2009 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Suši



Labai mėgstu suši. Kadangi Vilniuje ne tiek daug vietų, kuriose galima pasimėgauti šiuo skanėstu, buvo paprasčiau išmokti pasigaminti šį patiekalą pačiai. Ilgai ryžausi, kol pagaliau pamėginau. Prisipažinsiu, kad pirmieji bandymai buvo nekokie, o ir gamybos procesas užtrukdavo laaabai ilgai. Tačiau dabar viskas daug paprasčiau.

Iš tikrųjų suši pagaminti yra labai paprasta, tereikia šiek tiek praktikos ir užsidegimo.

Jums reikės:
1 stiklinės ryžių
Ryžių acto
Jūros dumblių lapų
Žalios žuvies (dažniausiai naudoju lašišą arba tuną). Jei žalia žuvis nevilioja, galima naudoti krabų lazdeles
Agurko
Avokado
Marinuoto imbiero
Vasabi pastos
Sojų padažo
Bambukinio kilimėlio vyniojimui
Lazdelių valgymui



Išverdame ryžius taip, kaip nurodyta ant pakelio. Apšlakstome ryžių actu (nors nebutinai..) ir paliekame uždengtus 10 minučių. Per tą laiką susipjautome šiaudeliais agurką, avokadą bei gabalėliais žuvį. Į suši galima dėti pačių įvairiausių daržovių, tačiau agurko-avokado-žuvies derinys man labiausiai patinka.

Ant bambukinio kilimėlio tiesiame jūros dumblių lapą. Jį išklojame ryžiais (viename gale paliekame porą centimetrų be ryžių, kad suši ritinėlis gražiai susiklijuotų).



Ant ryžių išdėliojame agurkus, avokadą ir žuvį.



Vyniojame ritinėlį.





Pjaustome ritinėlį į lygias dalis su kuo platesniu, didesniu ir aštresniu peiliu.



Patiekiame su vasabi pasta, marinuotu imbieru ir sojų padažu.

IR MĖGAUJAMĖS!!

2009 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

Mintys apie Varšuvą

Prieš kelias dienas teko pabuvoti Varšuvoje. Miestas puikus, erdvus, naujas. Net ir pats senamiestis dvelkia naujumu. Jis tikrai nespinduliuoja ta savotiška senoviniam miestui būdinga aura, kvapais ir grožiu. Nepaisant to, pasivakščioti ir pasimėgauti kava buvo labai jauku.
Važiuodami tikėjomės rasti eilinį lenkišką miestą, o radome švarų Europos didmiestį, į kurį bus malonu dar kartą sugrįžti.

Varšuva nepasirodė mums labai graži, tačiau neabejotinai jauki ir svetinga.














2009 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Naminė pica


Tešlai reikės:
3 kiaušinių
3 v. š. majonezo
3 v. š. miltų

Įdarui reikės:
Svogūno
Pomidoro
Saliero stiebo
Tuno
Pomidorų padažo
Prieskonių
Žolelių
Sūrio
Arba to, ką turime šaldytuve

Darbo eiga:
Iš kiaušinių, majonezo ir miltų užmaišome tešlą. Tešla turi būti pakankamai skysta (kaip košė). Iškrečiame tešlą į kepimo indą. Ant tešlos pilame kelis šaukštelius pomidorų padažo, išdėliojame riekelėmis supjaustytus pomidorus, svogūnus, plonais griežinėliais supjaustytą saliero stiebą, konservuoto tuno gabalėlius, pabarstome mėgstamomis žolelėmis ir prieskoniais. Pastaba: į šią picą niekuomet neberiu druskos, kadangi tešla ir taip būna pakankamai sūri.

Picą kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje 30 minučių. Tuomet gausiai arba ne taip gausiai apibarstome sūriu ir šauname į orkaitę dar kokioms 10 minučių (kol sūris išsilydys).

Mano šeimoje šis patiekalas gaminamas tada, kai norisi greitai pavalgyti, o misteris šaldyduvas nieko doro nesiūlo. Improvizuojame iš tų produktų, kuriuos randame. Tai mano vyro viengungiškų dienų patiekalas, kuriuo mane vis vaišindavo.

2009 m. rugsėjo 15 d., antradienis

She's Like the Wind



Pridėti paveikslėlįI look in the mirror and all I see Is a young old man with only a dream ...

Šiandiena nuotaika rudeninė nors saulė šviečia vasarškai. Tiesiog liūdna puikaus žmogaus..

2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

Akmenukai ir stikliukai









Papuošalų gamyba mane sudomino, nors tikriau būtų sakyti, kad užkrėtė, draugė prieš gerus trejus metus. Iki šiol daugiausia laisvo laiko praleidžiu su akmenukais ir stikliukais. Vis dėlto labai smagu prie kiekvieno rūbų derinio turėti skirtingus auskarus, karolius ar apyrankes! Per šiuos trejus metus mano papuošalų dėžutė persipildė, daug grožybių buvo padovanota ar tiesiog atiduota.

Man patinka puoštis, o dar labiau patinka matyti, kaip sesuo, mama ar draugės puošiasi mano kūrinėliais. Štai kelios mano darbų nuotraukos. Jei Jums patinka ar norėtumėte turėti ką nors panašaus, rašykite!!! Bus smagu papuošti ir Jus.