2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Viktorijos laikų mada arba kuo daugiau suknyčių, tuo gyvenimas gražesnis :)


Šiuo metu leidžiu paskutines savo ilgųjų atostogų dienas, tai vis stengiuosi papramogauti :)
Prisipažinsiu, kad esu šiek tiek "šarkelė - varnelė" - man patinka nėriniai, suknytės, karoliai ir kiti blizgantys gėriai :) Būtent todėl labai labai norėjau nueiti į Karalienės Viktorijos laikų suknelių ir aksesuarų parodą Radvilų rūmuose. Taupiausi šitą malonumą kaip tik paskutinėms metų dienoms ir paskutinėms atostogų dienoms. Na ką gi, galime sakyti, kad suknyčių mažoka, kad ne pačios įspūdingiausios ir pan., bet mano širdis, akys ir fotoaparatas džiaugėsi :)))) Gražu, žavu ir ypatinga..
Bet vis dėl to.. kokios moterys buvo lieknos tais laikais.. ach tie korsetai.. o pėdos dydis, kaip mažos mergaitės... Tiem, kas domisi mada, kostiumo istorija ir šiaip gražiais dalykais, tikrai verta nueiti. O tie, kurie tingi eiti, nes šalta, ar nenori trenktis i Vilnių dėl kažkokių suknyčių, gali akis paganyti čia :)














2009 m. gruodžio 29 d., antradienis

Pagyrų puodas

Rytas pasitiko pačia gražiausia žiema už lango. Važiuodama per užpustytą mūsų miško keliuką jaučiausi lyg važiuočiau į svečius pas Kalėdų senį :)



Labai noriu pagirti Kalėdų senelį :) Šiemet po egle radau molbertą!!!! Taip ilgai svajojau ir norėjau, kad pagaliau senasis išgirdo. Tiesa. atkeliavo kelias dienas pavėlavęs, bet tikriausiai gamino mano molbertą ir laiku nespėjo :) AČIŪ!!!!!!! Molbertas stovi savo vietoje taip, lyg visą laiką ten būtų stovėjęs. Štai jis:



Ir dar prieš Kalėdas nutiko labai stebuklingas dalykas.. Gavau dovaną nuo žmogaus, kurio nepažįstu, bet kurį dažnai aplankau internete :) Šiandiena iš pašto pasiėmiau siuntinuką ir išpakavau šventiškai nusiteikusi prie arbatos puodelio ir šokolado plytelės. AČIŪ Gintare už jaukią dovanėlę - sausainėliai skanūs, o papuošalas tiesiog puikus!


Ach, vos nepamiršau. Šiais metais dar turiu vieną paskutinį darbą - prašyti šeimos metraštį. Tai jau tapo tradicija. Jį žiūrime ant sienos per projektorių Naujųjų Metų naktį.. :)

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Linksmų cinamonu ir mandarinais kvepiančių Šventų Kalėdų!

Ačiū visiems, kurie buvo kartu sunkiais momentai šiais metais. Tikiu, kad kartu sulauksime gražesnių, sveikesnių, lengvesnių ir šiltesnių metų.

Ačiū visiems, kurie sunkiais momentais mus paliko vienus - supratome, kas yra artima ir tikra, o kas ne...

Ačiū mylimiausiems, kurie tikėjo manim ir savim.

Ačiū mažiausiajam už tobulėjimą, pažangą, skardų juoką ir visus visus bučkius :)

Ačiū sau už tai, kad nuveikiau daug ilgai planuotų darbų.

Ačiū visiem, besilankantiems mano bloge :)

Būkite laimingi!!!!!




2009 m. gruodžio 22 d., antradienis

Gripui - NE!!

Gyvename tikroje Antarktidoje. Upė sustojo (o prieš kelias dienas dar plukdė ledo lytis..), kieme sniego pusnys, išmindžiotos žvėrelių, o lesyklėlėje vaišinasi zylės..





Bet aš ne apie tai.. Nervams nuraminti vėl prisiminiau savo senąją ramybės terpiją - tapybą ant šilko. Tai dovana žmogui, kuris padeda negailėdamas savęs ir apskritai pamiršdamas save. AČIŪ.



Ir pagaliau pabaigiau šį bei tą sau..



... o taip pat ir paskutines kalėdines dovanėles.





2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Imbierinis namelis

Alright. Pagaliau padariau tai, apie ką svajojau kokius 5 metus :) Ir man pavyko!!! I did it I did it :) I am the master :) Tikrai labai džiaugiuosi, nes visus tuos metus man šitas reikalas atrodė mission impossible, ypatingai tas dalykas, kuris vadinamas glajumi ir kuris šitame reikale yra esminis. Apie ką aš čia.. Apie Kalėdinį imbierinį namelį :)

O istorija yra tokia. Pirmą kartą tokį namelį pamačiau seniai kažkokiame užsienietiškame žurnale. Man pasirodė pasakiškai gražus kalėdinis akcentas. Bet kadangi Lietuvoje tokių niekas nekepė, aš pasigrožėjau ir pamiršau. Prieš kokius 5 metus lietuviškuose žurnaluose ėmė rodytis šitų gražuolių receptai, bet tada man jie atrodė labai sudėtingi, o ypatingai mistinis buvo glajaus gaminimas :) Bet jau kirbėjo mintis, kad kada nors ir aš tokį turėsiu. Vis ieškojau kuo paprastesnio recepto, kaupiau žurnalus, bet vis neradau tinkamo mano kulinariniams sugebėjimams. Labai nemėgtu visokių "tirpinimų virš garų", "plakimų iki standžių putų", "lydymų" ir panašių dalykų. Ir radau tokį labai paprastą receptą! Tiesa, reikėjo šiek tiek plakti, bet I did it :) Vyras pagamino namelio detalių šablonus, o mažasis valgė pabarstukus - žodžiu prie "statybų" prisidėjome visi :)


O dabar receptas.

Namelio tešlai reikės:
200 g. sviesto
1 kiaušinio
1 didelio šaukšto medaus (ištirpinti pusėje stiklinės vandens)
3 didelių šaukštų cukraus
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio cinamono
1 šaukštelio malto imbiero
1 šaukštelio maltų gvazdikėlių (neturėjau gvazdikėlių, tai bėriau pusę šaukštelio maltos kalendros)
Galima berti kakavos, kvapniųjų pipirų - prieskoniai kiekvienam pagal norą :)
400-600 g. miltų
.
Glajui (kuris sulipdo namelio sienas) reikės:
1 kiaušinio baltymo
Daug sukraus pudros
Šlakelio citrinos sulčių
.
Gaminame:
Supjaustome mažais gabalėliais sviestą, suberiame cukrų ir ištriname šakute. Aš nesistengiu, kad masė būtų vientisa, vistiek paskui viskas susiminko. Pilame ištirpintą medų, vėl viską ištriname. Įmušame kiaušinį ir išmaišome. Beriame kepimo miltelius, prieskonius ir miltus. Minkome tešlą. Nežinau, kiek miltų sunaudojau, tiesiog bėriau ir minkiau tol, kol gavosi minkšta, prie rankų nelimpanti tešla. Tešlą trumpam įdėjau į šaldytuvą (kol išploviau indus :), nors to daryti nebūtina.
Tešlą kočiojame maždaug 4-5 milimetrų storio, išpjaustome namo detales ir dedame kepti 180 laipsnių karštyje maždaug 15-20 minučių (ilgiau tikrai nereikia). Iš likusios tešlos kepame sausainėlius :) Man jos liko labai nedaug, kokiems 10 sausainių.


Gaminame glajų:

Atskiriame kiaušinio baltymą ir išplakame jį iki putų. Tam naudojau senovinį prietaisą - spiralę, mikserio tikrai nereikia :) Įspaudžiame šiek tiek citrinos sulčių. O tada dedame cukraus pudrą ir maišome. Cukraus pudros reikia tiek, kad masė gautųsi tiršta, bet ne kieta (tokio tirštumo kaip šviežias tįstantis medus). Sunaudojau gal kokių 10 didelių šaukštų pudros.. Sunku pasakyti ir nupasakoti, kaip tai turi atrodyti, reikia daryti intuityviai.. :)

Klijuojame iš karto, kadangi glajus sustingsta per kokias 15-20 minučių. Klijuojant reikia šiek tiek prilaikyti sienas, kad nors truputėlį sustingtų glajus ir jos nevirstų į šonus. Tada klijuoti stogą. Stogą reikia prilaikyti, kad nenučiuožtų žemyn (kokias 5 minutes, paskui jis laikosi pats) Papuošti pabarstukais, ar saldainiais ar dar kuo nors :)
Patarimas: glajumis puošti sienas ir stogą patogiau prieš klijuojant namą. Dar būtų labai pravertęs "kulinarinis švirkštas", bet tokio daikto neturiu ir nesiruošiu turėti, todėl glajų tepiau tiesiog arbatiniu šaukšteliu. Pavyko kuo puikiausiai. Ir dar apie cukraus pudrą.. Parduotuvėje tokio dalyko neradau, bet mano anyta - protinga moteris - ji cukraus pudrą pasigamina pati, tiesiog mala cukrų senovinėje kavos malimo mašinėlėje :) Tą pačią mašinėlę panaudojau ir aš, tik buvo bėda, nes jos kištukas netiko mūsų rozetėms, bet mano vyras sumeistravo tinkamą kištuką ir praktiškai išgelbėjo Kalėdas :)

Žodžiu, namelis stovi, o aš labai didžiuojuosi savimi :))))

2009 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Carpaccio


Artėja daug gražių švenčių, kurioms visada norisi pasigaminti kažką nekasdieniško, netradicinio, svečius stebinančio ir laaaabai skanaus. Mūsų šeimoje toks patiekalas yra karpačio, kurį tradiciškai gamina vyrai, kadangi mėsai supjaustyti plonyčiais gabalėliais reikia daug jėgos. Nežinau, ar šis karpačio receptas yra originalus ir tikrasis itališkas, tačiau taip karpačio gamina mano tėtis, toks jis atėjo ir į mano namus. Taigi:

Reikės:
Jautienos išpjovos gabalėlio
Citrinos
Vorčesterio padažo
Druskos
Pipirų
Kaparėlių
Česnako
Alyvuogių aliejaus
Petražolių
.
Kaip gaminti:
Jautieną pašaldome kameroje tiek, kad būtų beveik ledo kietumo, nes tik tuomet ją išeis supjaustyti plonyčiais gabalėliais. Pjaustome labai labai plonais gabalėliais (na gal 1-2 mm storio). Šiam darbui geriausiai tinka stiprios vyriškos rankos ir kuo platesnis bei aštresnis peilis. Supjaustytą mėsą gražiai išdėliojame lėkštėje, kurią ir tieksime į stalą.





Ant mėsos išspaudžame pusės citrinos sultis ir apšlakstome alyvuogių aliejumi.



Pilame vorčesterio padažą.


Pabarstome kaparėliais, druska ir pipirais.





Užtarkuojame kietojo sūrio (mes naudojame Džiugą).



Beriame susmulkintas dvi ar tris (ar kiek negaila) česnako skilteles. Patiekalą pagardiname smulkintomis petražolėmis (nuotraukoje petražolių nėra, nes tą kartą jų neturėjome).



Paruoštą karpačio uždengiame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą trim valandom marinuotis.

Ir skanaujame :) Šis patiekalas išgirtas visų jį ragavusių!!!!!!

2009 m. gruodžio 8 d., antradienis

Auskarėliai auskarai...

...jų niekada nebus per daug :)


Naujienos:


.

.

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Raktinė



Nežinau, kaip jūs, bet mes namuose turime laaabai daug raktu. Ir kas keisčiausia - jie visi naudojami ir visi reikalingi :) Ilgą laiką jie būdavo laikomi ten, kur papuolė - atėjau, pasidėjau, pamiršau kur, paskui nusilaužiau galvą beieškant. Galiausiai tokia situacija tapo nebepakenčiama. Ilgai sukau galvą, kur gauti gražią raktų dėžutę ir supratau, kad jei pati nepasidarysiu, tai raktai ir toliau mėtysis be vietos.

Tiesą pačią dėžutę parsivežėme iš Ikėjos. Man tereikėjo ją dekoruoti ir paversti funkcionalia namų puošmena.

Iš pradžių ją nudažiau žaliai ir raudonai, bet vaizdas buvo labai baisus, tai net nefotografavau :) Teko galvoti, ką daryti.. Ir sugalvojau, kad padės tik "visuotinai populiarus daiktų gelbėtojas" dekupažas. Nepaisant to, kad čia pirmas mano dekupažo bandymas ir gavosi ne šedevras, rodau rezultatą jums.
.


.

2009 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Mūsų Bertukas



Ilgokai nesilankiau savo bloge.. Paskutinis įrašas buvo apie žiemą, kurios dabar jau su žiburiu nerasi :) Buvo daug reikalų - persikraustėme į ilgai lauktus, ilgai statytus ir dėl to labai mylimus namus miške. Atsikraustėme ne tik mes, bet atsivežėme ir naują gyventoją, kuris taip pat buvo labai išsvajotas ir ilgai ieškotas.

Susipažinkite su mūsų Berno zenenhundu Bertu!!




Visi pratinamės gyventi naujuose namuose, pratinamės gyventi kartu ir kol kas labai smagiai sekasi.