Paskutinė diena žiemą

Atsikėliau ir pamačiau lauke sniegą, kurio jau kokią gerą savaitę nebebuvo kieme nei kruopelės. Pagalvojau - paskutinis žiemos priminimas apie save :) O aš jau mintyse ten, kur šilta, vanduo ir šviežia žuvis. Taip laukiu laiko, kai bus galima darbuotis lauke. 

Beje, po ilgesnės nei planuota pertraukos, pagaliau vėl veikia www.mokasinus.lt parduotuvė. Kviečiu apsilankyti ir parekomenduoti draugams. 

Triufeliai - juodi kaip naktis

Triufelius gaminu vieną kartą metuose, na daugiausia du kartus: Kalėdoms, gimtadieniui ar Velykoms. Tokie ypatingi man šie triufeliai yra. 

Reikės: 

250 g šokolado. Kuo juodesnis, tuo geriau 

50 g. natūralios kakavos

120 g. grietinėlės, riebios 35% ar kiek daugiau

50 g. sviesto

Reikia naudoti kuo geresnius produktus, ypatingai šokoladą, geriausia turintį 80 % kakavos ar daugiau, na bent jau ne mažiau 75%. Visokie korėti ir panašūs neaiškūs neva šokoladai netinka.

Gaminame: 

Užkaitiname grietinėlę su sviestu iki prieš virimo momento. Užvirti neleidžiame. Virš garų vonelės ištirpintą šokoladą pilame į grietinėlę. Būtinai visada maišydami kaitiname toliau ant silpnos ugnies, kol visa masė taps gražiai vientisa. Štai šiuo momentu  gali nutikti tai, kuomet atrodo, kad viskas susigadino: gali pradėti atsiskyrinėti riebalai (skaidrus skystis), masė sušokti į gumulus ir niekas gražiai ir vientisai nesimaišyti.  Panikuoti nereikia, reikia tiesiog pašalinti iš masės kuo daugiau atsiskyrusio skysčio. Vėliau viskas susiplaks su mikseriu taip, kaip ir reikia. Beje, taip gali nutikti dėl per aukštos kaitinimo temperatūros ar nelabai kokybiškų produktų. 

Visą masę paliekame atvėsti. Kai masė jau bus vėsi, tačiau vis dar skysta, imame i rankas mikserį ir plakame 3-5 minutes. Plakti reikia tiek garžiai vientisą šokoladinę masę, tiek gumuliuotą. Išplaktą šokoladą dedame į šaldytuvą 2-3 valandom. Triufelių masė turi sukietėti. 

Imame šaukštelį, kabiname triufelių masės tiek, kokio dydžio norime turėti triufelius, greitai susukame kamuoliukus, apvoliojame pabarstukuose ir viskas. 

Ka naudoti pabarstukams? Mano megstamiausi - karti naturali kakava arba cinamonas. 

Ką aš šiandien skaitau

Niekada nemėgstu palikti nebaigtų reikalų: nebaigtų žiūrėti filmų, nebaigtų dirbti darbų, nebaigtų planuoti kelionių, nebaigtų verti papuošalų, nebaigtų skaityti knygų. Tad man yra labai keista ir netgi mistiška, kad  dabar prie mano lovos yra pradėtos skaityti ir nebaigtos knygos. Visos geros ir įdomios, pakankamai skirtingų pobūdžių ir tematikų, net kelių kalbų. Vienintelis jas siejantis dalykas - jos visos storos :) 

 

Ką aš skaitau.

 

N.J. Stevenson "Mados istorija nuo ampyro iki etiško dizaino"

Mane visą laiką ypatingai domino mados istorija, tad labai džiaugiuosi šia knyga, tik jos vertimas yra neypatingai geras. Skaitau sakinį ir pagaunu save jį verčiant į anglų kalbą - tekstas išverstas taip tiesiogiai, kad tą padaryti itin paprasta. 

 

Martynas Starkus "Žemyn galva į Australiją"

Šią knygą skaityti ypatingai smagu, nes atgyja visi dar ne tokie seni prisiminimai apie kelionę į Australiją. Skaitau apie tas pačias vietas, tas pačias kengūras, tas pačias gyvates, tuos pačius atsipalaidavusius australus. Ir matau, kaip Marčius daug ką sutirštino ir suliteratūrino :) 

 

Romain Gary "Aušros pažadas"

Jau senokai norėjau perskaityti šitą knygą. Esu labai laiminga, kad gavau ją dovanų. Patinka ji man. 

 

Josephas Frankas "Vilnius XIX amžiuje. Atsiminimai. Pirma knyga"

Ypatingai stora knyga. Joje sudėta visa XIX Vilniaus istorija, grietinėlės gyvenimo ypatybės, universiteto gyvenimas, to meto prancūzo buitis, vilniečio buitis, mada, patiekalai, bendravimo stilius. Žodžiu, ne knyga, o lobis! Žiauriai stora, o yra dar ir antroji dalis. Frankui tikrai paliko įspūdį gyvenimas Vilniuje :)

 

David Frick "Kith, Kin & Neighbors. Communities and Confessions in Seventeenth Century Wilno"

Va čia tai knyga. XVII amžiaus Vilnius išnarpliotas po grindinio akmenėlį, kiekvieną vilniečio plaukelį ir maisto kąsnį. Ypatingai įdomu skaityti, nes daug žemėlapių su Vilniaus gatvėmis, namais ir kas juose gyveno, kuo vertėsi, ką pirko. Čia labai aiškiai matosi, kad to meto Vilnius buvo tautų ir religijų katilas, o svarbiausia tai, kad visi sugyveno draugiškai. Tuo ypatingai stebėjosi atvykstantys į Vilnių kitataučiai, tuo stebiuosi šiandiena ir aš. Ir tuo pačiu džiaugiuosi, kad tokia tolerancijos aura pamažu į Vilnių grįžta. 

Stalo futbolas

Nuo savaitgalio namuose labai intensyviai sportuojame - rytais ir vakarais pliekiame stalo futbolą. Kol kas mes turime mini versiją, tačiau jau jaučiu, kad didysis futbolo stalas mažais žingsneliais pasišvilpaudamas jau keliauja pas mus. Metai kiti netruks prabėgti ir mes jį turėsime :) Tikrai norėčiau tokio stalo namuose.

 

 

Jei kas nors iš čia apsilankančių turi stalo futbolą namuose, mielai kviečiami pasidalinti įspūdžiais ir aišku rekomendacijomis.

Gimtadienis

Šiandiena norėčiau pasveikinti save su gimtadieniu. Turiu keistą santykį su savo gimtadieniu. Negaliu sakyti, kad jo nemėgstu ar stengiuosi išvengti, bet tikrai negaliu sakyti, kad jis mane ir labai smarkiai džiugina. Bent jau taip buvo iki šiol. Vis kasmet sakau, kad jo nešvęsiu, bet kaip tyčia nutinka atvirkščiai :) Lygiai tas pats ir šiemet. Tad, linkiu sau gero vakarėlio, smagių metų, daug kelionių, drąsos ir atradimų džiaugsmo. Į sveikatą!

Paskutinis įrašas metuose.

Žiūriu į šiuos praėjusius metus ir matau, kad veiklos buvo daugiau negu reikia. Dariau, skubėjau, puoliau visur stačia galva. Po beveik mėnesio Australijoje supratau, kaip naudinga yra nekubėti ir atsipalaiduoti. Tokių 2015 metų ir laukiu - be skubesio, be streso, ramių ir apgalvotų. Ir kuo daugiau kelionių!

 

 

Visa meilė Užupiui

Jau antrą mėnesį kasdien žingsniuoju Užupio gatvėmis. Kad ši Vilniaus vieta man tinka aš jau seniai žinojau. O dabar supratau, kad ji man tinka tobulai!

London calling

Mūsų šeima jaučia ypatingas simpatijas Anglijai - akmeninei architektūrai, angliškiems parkams, karališkai šeimai, tradicijoms, angliškiems pusryčiams (tikriausiai čia būtų šio sąrašo Nr. 1), britpopsui net ir lietingam orui. Jaučiu, kad pats metas vėl ten nuvažiuoti.

 

Paskutinį kartą žaidėme žaidimą. Mes Lažinomės, kas gims Keitei -  berniukas ar mergaitė, ir pralaimėjusysis vežė visą mūsų trijulę į Londoną. Atėjo laikas naujoms lažyboms :) O gal šį kartą vietoj Londono rinksimės Edinburgą?

Keksiukomanija

Jau kurį laiką ieškau to vienintelio, tobulo, dangiškai skanaus keksiuko recepto. Išbandyta jau tikrai daug, tiek lietuviškų receptų, tiek užsienietiškų, bet vis kažko trūksta. Tiesa, paskutinis kartas buvo arčiausiai tobulybės, bet vis tiek dar ne tas. O skanus kremas ir jo užraitymas - irgi atskira istorija.

O neseniai atrasta laida "Cupcake Wars" man visai susuko galvą :) Rekomenduoju!

Tai štai, šiandiena eisiu į keksiukų kepimo pamoką. Na labai tikiuosi, kad rasiu tai, ko ieškau ir pagaliau suprasiu, ką dariau ne taip. Ir aš pagaliau kepsiu tobulus keksiukus :) Štai tokius, kaip iš Georgetown cupkakes

Apie ką mano blogas?

Per visą šį blogo rašymo laiką galvojau, kad mano blogas yra tiesiog gyvenimo stiliaus blogas, be jokios vienos dominuojančios temos. Čia viskas, kas man patinka - skanus ir gražus maistas, istorija, rankdarbiai, kelionės, gyvūnai.. Bet mano blogos statistika sako, kad žmonės čia dažmiausiai ateina dėl receptų: imbierinio namelio, sausainių, spurgelių ir visų kitų skanėstų. 

Tačiau ne ką mažiau nei receptai visus domina dar ir Martyno Mažvydo katekizmas. O tai visai tarpusavyje nesusiję dalykai. Tad man labai įdomu būtų išgirsti, ką vis tik dažniausiai skaitote minčių terasoje ir ko jums norėtųsi daugiau. O kol kas geros visiems dienos ir tegul saulė jūsų žandus bučiuoja ;)

Medininkų pilis

Kol oras vis dar gražus, stengiamės ir toliau kuo daugiau keliauti po Lietuvą. Per visą vasarą aplankėme kaip niekad daug gražių vietų, apie kurias pasakojimai vienas po kito atsiras ir čia.

 

Šį kartą skaitykite apie Medininkų pilį.

Kiekvienais metais Medininkų pilyje rugsėjo pirmąjį savaitgalį (be abejo, datą prieš važiuojant reikia pasitikslinti) vyksta viduramžių šventė. Tiesa dalyvių joje visada būna daugiau negu lankytojų, bet ir pati šios šventės idėja - geras laiko praleidimas patiems dalyviams kartu su bendraminčiais, kurie atvažiuoja iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ar net ir iš Ukrainos.

 

 

 

Visa atmosfera pilyje šiuo savaitgaliu yra visiškai atpalaiduojanti, toks viduramžiais dvelkiantis chillout'as. Šventė turi savo programą, kurioje valandų tikslumu surašyti riterių pasirodymai, turnyrai, senieji šokiai ir pan. Bet laiku niekas nevyksta, todėl jei važiuosite pažiūrėti riterių dvikovų, gali tekti ir nusivilti, nes jų tiesiog galite nesulaukti. Taip mums nutiko pernai :) šiemet žinojome, kaip viskas vyksta, todėl buvome tiesiog nusiteikę atvažiuoti pasivaikščioti, užlipti į pilies bokštą, apžiūrėti senųjų amatų, na ir gal pamatyti kokį vieną kitą pasirodymą. Pavyko. Šiemet buvo labai smagu.

 

 

 

Ne tik Medininkų pilis, bet ir apskritai Medininkų apylinkės yra vertos dėmesio, nes čia galima apsilankyti aukščiausioje Lietuvos vietoje - ant Juozapinės kalno. Tiesa, gal dar nežinojote, kad prieš kelis metus vis tik paaiškėjo, kad visai šalia yra kalnas visu metru aukštesnis už Juozapinę, tad dabar šis titulas perėjęs būtent jam. Tai Aukštojo kalnas.

Debesys/ Ruduo 2014

 

Šiandiena pasirodė naujas kulinarinio žurnalo "Debesys" numeris.

Jame viskas apie rudenį!!!

Skaitykite ir gaminkite štai čia

 

Pokyčiai

Vasarą išlydėjome.
 

 

Rudenį pasitikome. Kartu su rudeniu pasitikome ir keletą pokyčių gyvenime. Nuobodžiauti nebus kada.

Savaitgalis žada daug veiklos!

Sveiki visi!

Skubu jums pranešti, kad  šis savaitgalis žada daug labai geros veiklos, tinkamos ir istorijos garbintojams, ir sportininkams ir mėgstantiems pavalgyti - mugėse visada pilna šakočių, sūrių, dešrų ar dar ko nors.

 

Šį penktadienį Vilniuje vyks tradicinė Baltramiejaus mugė. Apie ją lietuviškai ir angliškai.

 

Šeštadienį važiuosime į Trakų pilyje vykstančią senųjų amatų šventę. Papildoma pramoga - traukinys :) Apie šventę staitykite čia.

 

Sekmadienis - sportininkų diena. Vyks velomaratonas. Dar galite spėti užsiregistruoti čia. Tik nepamirškite, kad būtina turėti ne tik dviratį, bet ir šalmą!

 

Linkiu visiems visur spėti :) Iki!

5 metai

Šis tinklaraštis atsirado prieš 5 metus. Tuomet pamenu nelabai turėjau, ką veikti. Buvo apmąstymų metas. Ir svajojau apie savo terasą. Taip atsirado mintis rašyti blogą, taip gimė jo pavadinimas Minčių terasa. 

Dabar veiklos turiu daugiau, nei kartais ir norėtųsi, vis pagalvoju, kad gal jau laikas uždaryti Minčių terasą, bet nauji įrašai vis atsiranda ir atsiranda :) Tikriausiai galėtų jie atsirasti ir dažniau, bet tikrai nekyla rankos rašyti "dėl skaičiaus", rašau tada, kai man smagu. Vis galvojau, ar kas nors užsuka čia, nes grįžtamojo ryšio sulaukiu retai. Bet pastaruoju metu pastebėjau, kad čia ateinantys komentuoti nemėgsta, bet jie rašo laiškus. Tad ačiū už juos :) Ir ačiū, kad skaitote!

Savaitgalis "Du ratai ir aš" arba dviračiais aplink Kuršių marias

Maršrutas:
Klaipėda - Priekulė - Dreverna - Svencelė - Mingės kaimas - laivu į Nidą - Juodkrantė - Klaipėda

 

Laikas:
Dvi dienos ant ratų, viena diena Nidoje prie jūros

Kilometrai:
113 - gatvėmis, plentu, labai blogu žvirkeliu, pakenčiamu žvirkeliu, dviračių taku.

Transportas:
6 dviračiai (1 sprogusi padanga ties Juodkrante), 2 laivai

Žmonės:
5 suaugę, 1 vaikas. Visi sėkmingai startavo ir finišavo

 

Vasara lėkštėje arba pomidorų ir mocarelos salotos su baziliku

Jau kelis metus  iš eilės mano pats mėgstamiausias vasaros patiekalas kvepia Italija. Tai pomidorų ir mocarelos salotos. Vien dėl jų verta auginti baziliko krūmelį darže. Vakar tradicišką raudoną pomidorą pakeičiau juoduoju kumato. Buvo taip skanu - tikri fejerverkai lėkštėje!

Reikės:

 

Kumato pomidorų

Mocarelos rutulių

Šviežio baziliko

Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Druskos

Džiovintų žolelių - pastaruoju metu esu susimiksavusi baziliką, čiobrelį, raudonėlį ir kalendrą (tai, ką auginau darže ir susidžiovinau)

Sodraus kvepiančio alyvuogių aliejaus

 

Viską paruošti ypatingai paprasta: supjaustytas pomidoro riekeles užklokite mocarelos riekelėmis, berkite prieskonius, pašlakstykite aliejumi ir užberkite šviežią baziliką. Štai ir viskas. Tiesa, aš aliejaus negailiu, nes taip skanu dažyti į jį minkštą duoną ir valgyti kartu su salotomis.

Kitokia Nida

Po trijų metų pertraukos grįžome į Nidą. Šį kartą ją pamatėme visai kitokią nei įprastai. Man tai buvo komandiruotė. Taip taip, būna komandiruotės ir į Nidą :) Turbūt viena geriausių vietų komandiruotei, turite sutikti su tuo.

Laisvu laiku važinėjomės dviračiais, o tai leido pasiekti tokius Nidos kampelius, į kuriuos nenueitum savo kojomis. 

Ar žinojote, kad Nidoje yra orouostas? O ar žinojote, kad Nidoje kažkada buvo ir sklandymo mokykla? Ar buvote prie sienos? Visa tai pamatėme šį kartą mindami dviračius. Minant į Preilą patartina nepraleisti Bulvikio rago ir Večekrugo kalno, nes ten galite sutikti ne tik kiškį, bet ir lapę ar vietinį briedį.

Tai tikrai buvo visiškai kitokia Nida, nei įprastai. Ir be to šį kartą nevalgėme rukytos žuvies :)