Minčių terasa...

2012 m. vasario 17 d., penktadienis

Žiema graži tik per langą

Prisipažįstu - nepatinka man žiema.. Na nebent tik per langą arba nuotraukose :)

Bet šitam žemiau nuotraukoje esančiam bičiuliui žiema yra tikras rojus!!

Bet vis labiau oras kvepia pavasariu, saulė šviečia vis dažniau, o paukščiai čiulba vis garsiau.

Sniegas ir rytinis -20 gąsdina vis mažiau :)

O kepsninė kantriai laukia vasaros..

Storėjantys varvekliai žada, kad pavasaris jau krauna lagaminus :)

2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Reikės:
200 g miltų
2 kiaušiniai
3 dideli šaukštai cukraus
1 šaukštelis kepimo miltelių
O toliau prasideda improvizacija :)
Sauja stambiai smulkintų migdolų riešutų (ar lazdyno riešutų - tiesiog tokių, kokius mėgstate ar turite namie)

Sauja razinų
Sauja džiovintų slyvų ar datulių ar kitokių džiovintų vaisių
Įvairovės vardan galima įdėti šokolado, įvairių sėklių..

Kiaušinius išplakame. Beriame cukrų ir dar paplakame. Į viską įsijojame miltus ir kepimo miltelius. Viską maišome šaukštu, paskui minkome rankomis. Taip taip limpa sunkiai, bet nepraraskite vilties, viskas susilipdys į tešlos rutulį :). Kai tešla suminkyta, dedame visus priedus ir įminkome į tešlą. Vėl viskas limpa sunkiai, bet stengiamės stengiamės :) Paruošta tešla būna lipni. Iš jos formuojame dvi pailgas dešras, klojame jas į orkaitę, šiek tiek priplojame iš viršaus ir kepame 30 minučių 180 laipsnių orkaitėje.
Ištraukiame, dar karštus supjaustome 1 centimetro storio istrižomis riekelėmis, jas suguldome į skardą ir šauname į 150 laipsnių orkaitę dar 15 minučių.
Viskas. Tiesa, vos ištraukti nebūna kieti, bet kitą dieną sukietėja tiek, kiek reikia.
Niam :)

2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Xian

Visi žino, kad būdamas Kinijoje tiesiog privalai pamatyti terakotos armiją, o tai reiškia, kad teks apsilankyti Sijane (Xian)..
Visoje mūsų kelionėje tai buvo labiausiai kiniškas miestas, kuriame atrodo niekas nekalba angliškai, net banke prie langelio, skirto užsieniečiams, sėdi mergaitė, kuri moka užsienietiškai šypsotis, bet ne kalbėti.. Aptarnauja tikrai maloniai, su kolegėmis aptaria pasus, gražiai šypsosi, tad tikrai nieko kito nelieka, kaip paspausti šypsenėlę ant jos įvertinimo pultelio :)
Viešbutis, kuris vadinasi Xian International Hotel turi tik kinišką užrašą, tad ieškome jo ilgai ir nuobodžiai, o kai randame, paaiškėja, kad pro ji jau praėjome ne vieną kartą :)
Taksistas, vežantis mus pažiūrėti terakotos karių, kalba angliškai kokius penkis žodžius, bet užtat mums dainuoja titaniką ir lady in red :)
Terakotos armija nuostabi, didinga, nesuvokiamai įspūdinga..

2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

Pekinas

Uždraustasis miestas

Kažkokią keistą nostalgišką meilę jaučiu Kinijai. net pati sau negaliu paaiškinti, kaip čia taip yra, kad kuo daugiau laiko praeina nuo klajonių po šią šalį, tuo labiau ji traukia atgal.. Ten gražu, ten istorija, ten nepaaiškinami skirtumai ir kontrastai, ten grynas skonis, ten saugu (na bent jau tokia iliuzija tikrai apima :) ).

Aišku, daug dalykų erzino ar atrodė visiškai nepriimtini ir nesuvokiami sveiku europietišku protu, bet tai erzino tik pirmą ir paskutinę dieną būnant ten ir dar kuri laiką grįžus. Bet šiandiena visi prisiminimai kelia šypseną, net ir atvirai ar slaptai į mus nukreipti žvilgsniai, fotoaparatai, filmavimo kameros, telefonai ir kiti divaisai, ar natūraliai kylantis klausimas stovint sekmadienio popietę zoologijos sode prie pandų aptvaro: į ką jie žiūri, į mus ar į pandas? O tas keistas kinų įprotis keliauti (pvz. į kalnus) ne su kuprinėmis, o su ale "maksimos" maišeliais? Ir aišku nepamirštamas senis su kiaušiniais celofaniniame maišelyje, bandantis visokiais būdais išaiškinti, kad nori su manimi nusifotografuoti.. o Pekine smogas toks, kad išlikus iš autobuso tikriausiai pačioje judriausioje miesto vietoje iš karto suima kosulys ir trūksta oro..

Kinija yra nepakartojama!

Štai kelios nuotraukos iš Pekino.