Carpaccio

Artėja daug gražių švenčių, kurioms visada norisi pasigaminti kažką nekasdieniško, netradicinio, svečius stebinančio ir laaaabai skanaus. Mūsų šeimoje toks patiekalas yra karpačio, kurį tradiciškai gamina vyrai, kadangi mėsai supjaustyti plonyčiais gabalėliais reikia daug jėgos. Nežinau, ar šis karpačio receptas yra originalus ir tikrasis itališkas, tačiau taip karpačio gamina mano tėtis, toks jis atėjo ir į mano namus. Taigi:

Reikės:

Jautienos išpjovos gabalėlio

Citrinos

Vorčesterio padažo

Druskos

Pipirų

Kaparėlių

Česnako

Alyvuogių aliejaus

Petražolių

.

Kaip gaminti:

Jautieną pašaldome kameroje tiek, kad būtų beveik ledo kietumo, nes tik tuomet ją išeis supjaustyti plonyčiais gabalėliais. Pjaustome labai labai plonais gabalėliais (na gal 1-2 mm storio). Šiam darbui geriausiai tinka stiprios vyriškos rankos ir kuo platesnis bei aštresnis peilis. Supjaustytą mėsą gražiai išdėliojame lėkštėje, kurią ir tieksime į stalą.

Ant mėsos išspaudžame pusės citrinos sultis ir apšlakstome alyvuogių aliejumi.

Pilame vorčesterio padažą.

Pabarstome kaparėliais, druska ir pipirais.

Užtarkuojame kietojo sūrio (mes naudojame Džiugą).

Beriame susmulkintas dvi ar tris (ar kiek negaila) česnako skilteles. Patiekalą pagardiname smulkintomis petražolėmis (nuotraukoje petražolių nėra, nes tą kartą jų neturėjome).

Paruoštą karpačio uždengiame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą trim valandom marinuotis.

Ir skanaujame :) Šis patiekalas išgirtas visų jį ragavusių!!!!!!

Auskarėliai auskarai...

...jų niekada nebus per daug :)


Naujienos:


.

.

Raktinė

Nežinau, kaip jūs, bet mes namuose turime laaabai daug raktu. Ir kas keisčiausia - jie visi naudojami ir visi reikalingi :) Ilgą laiką jie būdavo laikomi ten, kur papuolė - atėjau, pasidėjau, pamiršau kur, paskui nusilaužiau galvą beieškant. Galiausiai tokia situacija tapo nebepakenčiama. Ilgai sukau galvą, kur gauti gražią raktų dėžutę ir supratau, kad jei pati nepasidarysiu, tai raktai ir toliau mėtysis be vietos.

Tiesą pačią dėžutę parsivežėme iš Ikėjos. Man tereikėjo ją dekoruoti ir paversti funkcionalia namų puošmena.

Iš pradžių ją nudažiau žaliai ir raudonai, bet vaizdas buvo labai baisus, tai net nefotografavau :) Teko galvoti, ką daryti.. Ir sugalvojau, kad padės tik "visuotinai populiarus daiktų gelbėtojas" dekupažas. Nepaisant to, kad čia pirmas mano dekupažo bandymas ir gavosi ne šedevras, rodau rezultatą jums.
.


.

Mūsų Bertukas

Ilgokai nesilankiau savo bloge.. Paskutinis įrašas buvo apie žiemą, kurios dabar jau su žiburiu nerasi :) Buvo daug reikalų - persikraustėme į ilgai lauktus, ilgai statytus ir dėl to labai mylimus namus miške. Atsikraustėme ne tik mes, bet atsivežėme ir naują gyventoją, kuris taip pat buvo labai išsvajotas ir ilgai ieškotas.

Susipažinkite su mūsų Berno zenenhundu Bertu!!

Visi pratinamės gyventi naujuose namuose, pratinamės gyventi kartu ir kol kas labai smagiai sekasi.