Gyvename tikroje Antarktidoje. Upė sustojo (o prieš kelias dienas dar plukdė ledo lytis..), kieme sniego pusnys, išmindžiotos žvėrelių, o lesyklėlėje vaišinasi zylės.. 
Bet aš ne apie tai.. Nervams nuraminti vėl prisiminiau savo senąją ramybės terpiją - tapybą ant šilko. Tai dovana žmogui, kuris padeda negailėdamas savęs ir apskritai pamiršdamas save. AČIŪ.
Ir pagaliau pabaigiau šį bei tą sau..
... o taip pat ir paskutines kalėdines dovanėles.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą