Turėjau labai mylimus auskarus, kuriuos gavau dovanų Hamburge. Visaip kaip tik įmanomai jie man tiko, patiko ir buvo labai ir labai dažnai nešiojami. Tai buvo mažyčiai gražučiai keramikiniai puodeliai. Dužo jie kartą. Buvo suklijuoti ir nešioujami toliau, tik žymiai rečiau. Aš juos tiesiog saugojau.
Kažkurioje kelionėje vienas ir tas pats puodelis dužo antrą kartą. Šį kartą smulkiai ir nesuklijuojamai. Bet šukes aš vis tiek parsivežiau ir vis dar turiu. O antrasis po pusmečio dulkėjimo papuošalų dėžutėje nutūpė ant piršto ir iš auskaro virto žiedu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą