Minčių terasa...

Pekinas

2012-01-25T13:06:00.002+02:00

Uždraustasis miestas

Kažkokią keistą nostalgišką meilę jaučiu Kinijai. net pati sau negaliu paaiškinti, kaip čia taip yra, kad kuo daugiau laiko praeina nuo klajonių po šią šalį, tuo labiau ji traukia atgal.. Ten gražu, ten istorija, ten nepaaiškinami skirtumai ir kontrastai, ten grynas skonis, ten saugu (na bent jau tokia iliuzija tikrai apima :) ).

Aišku, daug dalykų erzino ar atrodė visiškai nepriimtini ir nesuvokiami sveiku europietišku protu, bet tai erzino tik pirmą ir paskutinę dieną būnant ten ir dar kuri laiką grįžus. Bet šiandiena visi prisiminimai kelia šypseną, net ir atvirai ar slaptai į mus nukreipti žvilgsniai, fotoaparatai, filmavimo kameros, telefonai ir kiti divaisai, ar natūraliai kylantis klausimas stovint sekmadienio popietę zoologijos sode prie pandų aptvaro: į ką jie žiūri, į mus ar į pandas? O tas keistas kinų įprotis keliauti (pvz. į kalnus) ne su kuprinėmis, o su ale "maksimos" maišeliais? Ir aišku nepamirštamas senis su kiaušiniais celofaniniame maišelyje, bandantis visokiais būdais išaiškinti, kad nori su manimi nusifotografuoti.. o Pekine smogas toks, kad išlikus iš autobuso tikriausiai pačioje judriausioje miesto vietoje iš karto suima kosulys ir trūksta oro..

Kinija yra nepakartojama!

Štai kelios nuotraukos iš Pekino.

Tipinis vaizdas iš hutongo (bet šis dar labai tvarkingas..)

Įėjimas į Gourmet gatvę

Mieli niekučiai

Uždraustasis miestas. Ne tai ne romantiškas rūkas, o legendinis Pekino smogas

Jie visi sportuoja, laikas ir vieta visai nesvarbi.

Jingshan parkas

Kampelis Tiananmenio aikštės, kuri vakare uždaromas ir būna baugiai tuščia..

Panda.

Šis žmogus kabo visur.

Modernusis Pekinas

Naktinis Pekinas

Vasaros rūmuose

Olimpinis "Paukščio lizdas"

Mieli popieriniai aitvarai, kuriuos leidžia visi kinai.

Garantuoju, kad pranešimų apie Kiniją dar bus :)

Receptų knygelė

2012-01-16T17:27:00.000+02:00

Turiu aš tokį vieną įprotį. Na, nėra jis iš tų blogųjų, visus erzinančių įpročių, kurį privaloma yra pakeisti.. Bet jo atsikračius tam tikri gyvenimo momentai taptų žymiai paprastesni :) Apie ką aš čia. Žodžiu, turiu įprotį sudominusius patiekalų receptus užsirašyti ant viskiausio pobūdžio popierėlių, didesnių, mažesnių, jau panaudotų. Ilgainiui tie popierėliai tampa sutrinti, suglamžyti, sunkiai įskaitomi, dar ir kokių aliejumi palaistyti, ir voliojasi virtuvėje stalčiuje, nervuodami visus. Čia tik viena šio reikalo pusė. Kita yra ta, kad praktiškai niekada neužsirašau patiekalo pavadinimo, tik reikiamų produktų sąrašą ir labai jau sutrumpintą gaminimo aprašymą (išsamus tiesiog netilptų ant lapelio...). Norint panaudoti kokį receptą, prasideda loterija: atspėk, patiekalą pagal ingredientus, o paskui prasideda improvizacijų šou - patiekalo gaminimas pagal sutrumpintą instrukciją :)

Šių metų Kalėdiniai nykštukai paliko po eglute man užduotį: į gražią receptų knygą surašyti receptus: TVARKINGAI, IŠSAMIAI ir su PAVADINIMAIS (knygą taip pat paliko), ir pagaliau atsikratyti visų tų suglamžytų ir aptriušusių lapelių iš stalčiaus :)

Darbą jau pradėjau, bet pasirodo, kad jis nėra toks jau lengvas ir paprastas. Tikiuosi, iki metų galo pavyks.

Nuo mini iki maxi

2012-01-09T18:36:00.000+02:00

Mados, grožio ir estetikos mylėtojai Vilniuje jau trečią kartą turi galimypę akis paganyti po mados istoriją. Šį kartą Vilniaus taikomosios dailės muziejus ir Aleksandras Vasiljevas pristato suknelių ir aksesuarų kolekciją "Nuo mini iki maxi. Septintojo dešimtmečio mada". Ankstesnės pristatytos kolekcijos: Art Deco laikotarpis bei Viktorijos laikai.

Nesu didelė mados žinovė, tad pateiksiu tik tai, kas įstrigo man, kaip paprastai parodos lankytojai. Taigi, šioje parodoje man labiausiai krito į akis tai, kad damos septintajame dešimtmetyje buvo aukštesnės, platesnių talijų bei didesnių pėdų nei art deco laikų coliukės ar Viktorijos laikų vapsvos. Be to, šilką pakeitė sintetiniai, standūs audiniai, plevėsuojantį ir laisvą siluetą pakeitė aiškios ir griežtos formos, atsirado daug plastiko, rėkiančių spalvų ir jų derinių. O prie viso to negalima pamiršti ir hipių.

Smagaus žiūrėjimo!

Daugiau informacijos čia.

Kalėdų pasaka Vilniuje

2012-01-04T10:29:00.000+02:00

Taigi:

Ar buvote Vilniuje?

Ar matėte Kalėdų pasaką?

Ar girdėjote stebuklingą muziką?

Ar užuodėte cinamoną su mandarinais?

TAIP!

Ir vis dėlto, kaip smagu, kad mano namuose žiemos šventės dar tik įpusėjo :)

Kalėdos

2011-12-25T15:49:00.000+02:00

Meilė, šeima, šiluma, šventiškai blyksinti eglutė, cinamonas ir mandarinai, triufeliai, raudonas vynas, visiems laikams namus paliekančios blogybės ir namie apsigyvenančios geros mintys, šypsenos ir viltys - visa tai yra mano Kalėdos.

Su šventėmis visus!

Kūčiukai

2011-12-12T14:03:00.003+02:00

Kūčiukai yra labai skanu. Labai labai skanu. Labai labai LABAI skanu. Tokie traškūs, aguoniniai, nei per saldūs, nei labai prėski, mažučiai stebuklingi sausainėliai. Šiemet sugalvojau pirmą kartą jų išsikepti namuose. kiek pamenu, močiutė visada kepdavo pati, tad labai gaila, kad recepto nepavyko išsaugoti..
Kepiau pagal štai šį receptą . Gal kiek pakoreguotą ir pritaikytą mūsų skoniui..
Jau įvyko dvi kepimo repeticijos. Šį savaitgali planuojama generalinė repeticija :)

Reikės:
400 g persijotų miltų

200 ml šilto vandens

2 didelių šaukštų aguonų
3 didelių šaukštų cukraus (pradiniame recepte įrašyti 6 šaukštai, bet bet bet mūsų šeimynai ir 4 šaukštai cukraus buvo jau per saldu, na o 2 - šiek tiek prėska, tad manau, kad 3 - aukso viduriukas :)
10 g šviežių mielių (bet prisipažįstu, kad ėmiau iš akies..)
Šiek tiek druskos
2 dideli šaukštai aliejaus (antrą kartą kepdama pamiršau.. kūčiukai buvo vis tiek skanūs :)

Pirmiausia ištriname mieles su cukrumi. Pasidaro vientisa košė, kurią kartu su puse nurodyto kiekio miltų išmaišome šiltame vandenyje. Dubenį uždengiame ir paliekame šiltai, kad tešla pakiltų. Pirmą kartą laikiau maždaug pusvalandį, o antrą kartą neturėjau kantrybės, tad tiesiog palaukiau, kol masė suburbuliuos..

Tuomet į tešlą suberiame likusius miltus, aguonas, aliejų ir suminkome į vientisą tešlos gabalą. Jį paliekame dar pakilti (pirmą kartą kildinau vėl pusvalandį, antrą kartą gal 15-20 minučių). Iš tešlos iškočiojame plono piršto storio makaronus ir juos supjaustome nedideliais gabaliukais. Kūčiukai kepdami dar šiek tiek pučiasi, todėl jei storai iškočiosite, gali tekti ragauti netradicinio dydžio kūčiukus :)

Dedame kūčiukus į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 180 laipsnių (jei norite traškesnių) ar 200 laipsnių (jei norite minkštesnių, bet ir šie per 2-3 dienas tampa traškūs) orkaitėje kol gražiai paruduos..

Ir vis dėl to, pirmą kartą kepti ir kildinti tiek, kiek reikia, kūčiukai buvo skanesni.. Todėl negailėkite jiems laiko ir kruopštumo, juk kepame juos tik vieną kartą metuose!

Bandelės

2011-11-28T13:06:00.002+02:00

Visą sąmoningą savo "virtuvės guru" gyvenimą maniau, kad namuose iškepti tikras, minkštas, purias, dideles bandeles yra praktiškai neįmanoma (panašiai, kaip su šiuo imbieriniu nameliu ). Pasirodo, KLYDAU! Dar ir kaip ĮMANOMA!! O emocijos pamačius kaip akyse kyla ir pučiasi tos bandelės ir euforija suleidus dantis į jas minkštutėles ir šiltas bei kvepiančias - visa tai žodžiais nenusakoma :) Ištiko absoliuti satisfakcija net ir mane, kuri šiaip nėra didelė bandelių mylėtoja ir valgytoja (ir dėl to visai neaišku, kodėl mane buvo užvaldęs toks begalinis noras jas iškepti namuose).

Bandeles kepiau pagal Beatos receptą. Štai šitą. Nerašysiu jo čia, nes viską dariau identiškai. Tik vietoje alyvuogių įdaro dėjau saulėje džiovintų pomidorų ir kalamata alyvuogių įdarą (daug kuo smulkiau supjaustytų sausai džiovintų pomidorų, kelios violetinės alyvuogės ir keli šaukštai alyvuogių aliejaus) - šitos buvo pačios skaniausios. Kitas bandeles tiesiog pabarsčiau aguonomis, o trečias kepiau cinamonines (vaikiškas :).

Dar liko nemažai mielių.. įdomu, kiek laiko jas galima laikyti šaldytuve.. O dar didesnis klausimas, ką daugiau su jomis iškepti? Reikės pabandyti kepti duoną..

Skanus ir lengvi prisiminimai

2011-11-19T15:35:00.000+02:00

Myliu Ameriką. Tikrai. Ir labai ilgiuosi tokių paprastų skonių, kurių niekur kitur nerasi.

Pačio tikriausio cheescake iš Cheescake factory. Dar niekas nepagamino skanesnio.

Cinnamon Apple Scone. Dievinu sausainius, o šitas pats didžiausias ir nuostabiausias! Net nežinau, kaip šitas daiktas vadinasi lietuviškai.

Strawberry Cheescake ledai iš Haagen Dazs. Niam :)

arba Chocolate Chip Mint ledai.. Absoliutus gėris!

Chai Tea Latte iš Caribou Coffee.

Aštri, pati aštriausia Bloody Mary ir būtinai su saliero kotu :P

Ir mano mylimas In Style. Smagu, kad vis gaunu šį žurnalą lauktuvių ;)

Šilko naujienos

2011-10-24T16:17:00.000+03:00

Šalis su šermukšniais vis dar laukia savo šeimininkės :)

Dydis: 180 x 45 cm

Medžiaga: 100 % šilkas

Kaina: 70 Lt

Jei nepatinka šermukšniai, galiu nutapyti pagal norius - VISKĄ :)

Rašykite, prašykite ir susitarsime. Juk jau pats metas pradėti rūpintis kalėdinėmis dovanomis.

Meino meškėnė namuose

2011-10-17T11:56:00.000+03:00

Čia mūsų naujoji draugė Vincė

Window Shopping in Rome

2011-10-12T12:17:00.000+03:00

Roma, Italija, spalio pradžia, +30!, geras laikas ir dar geresnė kompanija. Man patiko Roma.

Post - it Jam Session

2011-09-29T12:02:00.000+03:00

Dažniausiai žmogus, atėjęs pirmą dieną į naują darbovietę, be visų privalomų procedūrų ir instruktažų, gauna dar ir biuro reikmenų: pieštukų, trintukų, tušinukų ir post - it lapukų. Šitie paskutiniai - ypatingai reikalaingi: gauni užduotį - užsirašai ir prisilipdai, skambutis - užsirašai ir prisilipdai, darbų sąrašas - užsirašai ir prisilipdai, pirkinių sąrašas - užsirašai ir prisilipdai. Ir taip be galo be krašto :) ir staiga vieną dieną tampa aišku, kad tu jau nebepastebi tų užrašų ir niekada jų nebeskaitai, o kai jau nebesimato per juos laisvo monitoriaus kraštelio - nulupi ir į šiukšlių dėžę.

Bet yra linksmesnis būdas panaudoti tuos post - it lapukus, kaip kad padarė viename Vilniaus biurų komplekse dirbantys žmogeliukai.

Gaila, kad kol pagaliau prisiruošiau nufotografuoti, nebeliko Čeburaškos, Hello Kitty, Mario ir jau nebeatsimenu ko dar.

Karinių automobilių paroda Vilniuje (arba kaip mes ieškojome tanko)

2011-09-23T13:41:00.006+03:00

Tikriausia 50 procentų vilniečių kiekvieną dieną bent po kartą pravažiuoja Olandų žiedu Antakalnyje. Tikriausiai iš jų visų kokia pusė yra bent kartą atkreipę dėmesį į didelį užrašą ant tvoros, kviečiantį aplanyti karinių automobilių parodą. Tikriausiai tik koks 1 procentas ten iš tikrųjų užsuka. O tą padaryti vertėtų kiekvienam, nes tai, kas ten eksponuojama ir kiek tų eksponatų yra - tikrai padaro įspūdį. Jei atvirai, tai važiavau su savo trimečiu mažuoju pažiūrėti tanko, na gal dar kokio sukvežimio ar džipo. . . Užtrukom ten nei daug nei mažai - beveik tris valandas.

Mums labai patiko, nes tikrai yra daug ką pažiūrėti, visur galima įlipti ir pasėdėti, dar ir vairą pasukioti - o ko gi daugiau reikia vaikui :) Malonus vaikinas atrakino "slaptus" garažus su senovinėm patrankom, pasakė, kur slepiasi tankas ir šiek tiek papasakojo apie pačius automobilius.

Garantuotai tai yra ir mažų, ir vidutinio dydžio, ir didelių berniukų rojus, bet patiks ir mergaitėms :)

Rekomenduoju visiems ir visoms.

Šita vieta yra važiuojant nuo Olandų žiedo Olandų gatve dešinėje pusėje vos išvažiavus iš žiedo. Paaiškinau tai labai moteriškai, bet manau, kad vieta aiški :)

Dideliems 4 Lt, mažiems - nemokamai.

Art Deco mados kolekcija

2011-09-13T14:04:00.000+03:00

Ta proga, kad gerbiamasis Vasiljevas vėl lepina mados gerbėjus savo kolekcijos gėriais ir lobynais naujoje parodoje, pasikapsčiau savo nuotraukų archyve ir radau štai ką: art deco! Apie tai, kas būdinga šiam stiliui drąsiai galite rasti google, o čia tiesiog paganykite akis :)

Šią paskutinę suknelę mielai priglausčiau :) aišku, daugelio kitų taip pat neatsisakyčiau..

Tapyba ant šilko

2011-05-03T14:45:00.000+03:00

Dar vienas šalis. Ir vėl dovana.

Tapyba ant šilko

2011-04-13T15:42:00.000+03:00

Du naujausi šaliai, iškeliavę į Ameriką.

Pinhole eksperimentas

2011-04-08T09:54:00.000+03:00

Plačiau apie Pinhole galite paskaityti http://www.pinhole.lt/ .

Pati pirmą kartą pinhole nuotraukas pamačiau draugės internetiniame puslapyje, bet niekaip negalėjau suvokti, kaip galima fotografuoti degtukų dėžute. Bet atėjo momentas mano gyvenime, kai teko ir man pasidaryti pinhole kamerą - dabartino fotoaparato prototipą. Pinhole kamera yra tiesiog paprasčiausia šviesai nepralaidi dėžutė (aš naudojau degtukų dėžutę), apklijuota juoda lipnia juosta, kurios viename šone išdurta vos pastebima skylutė, o priešingoje pusėje pritvirtinta fotojuostelė.

Rezultatai man patiko. Prisipažinsiu, kad iš 36 kadrų 400 ISO spalvotos juostelės pavyko 5 ar 6 kadrai, bet pirmam bandymui - pakanka ir tiek :)

Keksiukai

2011-03-23T14:24:00.000+02:00

Jau kokį mėnesį mūsų namus yra užvaldę keksiukai. Teko net skardą jiems kepti nusipirkti. Taip pat mūsų namus yra užvaldę ir "Ratai" (aka "Cars"), jau kokį pusmetį..

Tai gi, kiekvieną savaitgalį yra kepami keksiukai, pavadinti kiekvieno iš šių veikėjų vardu: Žaibo keksiukai (paprastieji), Materio keksiukai (šokoladiniai), Doko keksiukai (su mėlynėmis), Filmoro keksiukai (su pabarstukais).. Nors iš tiesų tai yra vienas ir tas pats skanusis, minkštasis, kvapnusis tik su skirtingais priedais. Receptas paimtas iš Beatos virtuvės ir šiek tiek pakoreguotas.

Reikės:
1 indelio kondensuoto pieno
2 kiaušinių
200 g miltų (1 stiklinės)
1 a.š. kepimo miltelių
2 v.š. aliejaus (pilu šiek tiek iš akies)
Na ir pasirinktinai priedų, kokie tik šauna į galvą..
Aišku, reikės padėjėjo, kuris viską sumaišys, sudės sijonėlius į kepimo skardą ir suvalgys :)

Kiaušinius išsukame su kondensuotu pienu, kad taptų vientisa masė. Tada pilame aliejų ir vėl viską kuo geriausiai išmaišome. Iš tikro aliejus naudojamas tam, kad sijonėliai lengvai nusiluptų nuo keksiukų ir netektų jų valgyti su popieriumi, kaip kad buvo nutikę pirmą kartą :)) Toliau įsijojame miltus ir kepimo miltelius (įsijojimas suteikia kepiniui minkštumo ir purumo), viską vėl maišome. Tada beriame pasirinktus priedus ir viskas! Tešla paruošta, ji gaunasi jogurto tirštumo. Kepimui naudoju skardelę 12 keksiukų, būtent tokiam kiekiui šios tešlos ir pakanka, sijonėlis užsipildo dviem trečdaliais tešlos, o bekepant iškyla labai šauniai, bet neišlipa per kraštus.

Kepti reikia 25-30 minučių (TIK NEILGIAU, kad keksikai netaptų sausi), 200 laipsnių karščio orkaitėje. Kad keksiukai nesukristų - kai išjungiame orkaitę, ją vos pradarome TIK po kokiu 10-15 minučių ir palaukiame kol pravės.. na dar kokį pusvalandį, o tada traukiame ir VALGOME. Niam :)

Kino teatro repertuaras

2011-03-15T16:41:00.000+02:00

Vėl prisiminiau, kaip smagu pažiūrėti gerą filmą.. sėdėti ant raudonos sofos, prisiglausti, vyno pagurkšnoti ir tiesiog mėgautis istorijomis ekrane.. Šio mėnesio namų kino teatro repertuaras toks:

Le Scaphandre et le Papillon (2007) - tikiuosi sukrečiančios istorijos..

Limitless (2011) - tiesiog turėtų būti gera veiksmo drama, be to vaidina De Niro :)

Revolutionary Road (2008) - manau, kad visos jaunos, bet ne naujos šeimos gali vieną dieną atsidurti tokioje situacijoje.. ir ką daryti toliau?

Beginners (2010) - komedija :)

Pulp Fiction (1994) - visiška gėda, kad iki šiol nemačiau.. noriu pliusiuko savo filmų sąraše :)

Namų darbai Nr. 3

2011-03-08T14:35:00.000+02:00

Natiurmortas:

Prancūziškas - kaimiškas

Įvairus apšvietimas

Taigi:

Sugrįžimas

2011-03-01T16:26:00.000+02:00

Po ilgo laiko "grįžti" sunku, kad ir kur tai bebūtų. Vis norisi, bet lyg ir tingisi, bet lyg ir nebeaišku apie ką ir kam, bet lyg ir laiko nepakanka.. Nepaisant to, vis atsiranda smulkmena, kuri vis bando pasakyti, kad jau laikas - tai kažką susapnuoji, tai atsitiktinai perskaitai gražų komentarą, kurio nebuvo anksčiau ir supranti, kad kažkas čia ateina ir pasilieka bent trumpam. O be to jau pavasaris ir galva pilna naujienų, planų ir idėjų, norų keistis ir keisti. O taip pat vis neapleidžia ta mintis, kad metas daryti tai, ką noriu, o ne tai ką liepia. BET didžiausias atradimas yra tai, kad namų darbai yra SMAGU, o ne šūdas :D Ir iš karto persiprašau už šitą žodį, bet geresnio apibūdinimo neradau.

Na ir iliustracijos tema: Namų darbai II. Įvairios kompozicijos

Kinietiškos vestuvių mados

2010-10-09T16:20:00.000+03:00

Kinietiškos transporto priemonės

2010-09-25T16:37:00.000+03:00

Kiekvienas save gerbiantis kinas turi kokią nors transporto priemonę ir ją vairuoja taip, lyg gatvėje važiuotų vienas. Pagrindinė kelių eismo taisyklė - nuolatos maigyti signalą. Gatvėje gali pamatyti ir pačią naujausią prabangiausią mašiną, ir surūdijusį dviratį, ir elektrinį motorolerį, ir važiuojantį objektą ant trijų ratų. Kinui tinka viskas, kas važiuoja, o ratų skaičius nesvarbus. Pereiti gatvę net ir degant žaliai šviesai - tikras iššūkis. Na o jei jau atsitiko taip, kad daiktas, turintis važiuoti, nebevažiuoja, jis puikiausiai tinka prigulti pailsėti, gali tarnauti kaip kortų stalas ar tiesiog sandėliukas. Įspūdingiausia tai, kad ant dviračio, kuris atrodo tuoj subyrės, kinas kuo puikiausiai iš taško A į tašką B nusiveš rūbų spintą, o priekaboje dar ir penkias ožkas, o paskui tą patį dviratį už 50 juanių išnuomos egzotikos ieškančiam turistui :)

Skanaus ir Gan Bei arba kinų virtuvė Kinijoje

2010-09-19T16:30:00.002+03:00

Tikroji kinų virtuvė įspūdinga visomis prasmėmis. Apie daugelį dalykų buvo tekę tik girdėti.. Jie iš tikrųjų valgo skorpionus, šilkverpio lervas, gyvates, jūros arkliukus, skėrius ir visus kitus judančius gyvius :) Tu tik išsirink ir vietiniai gatvės kulinarai čia pat tau pačirškins ką tik nori.

Yra labai skanių ir įspūdingų patiekalų, bet yra ir tokių, nuo kurių vien vaizdo ir kvapo norisi bėgti kuo toliau ir kuo greičiau.

Čia labai svarbu laikytis auksinės turisto taisyklės: "viską gerai dezinfekuoti" :)

Skanaus ir Gan Bei!

Po atostogų

2010-09-15T15:45:00.000+03:00

Na ką, blogui pats metas grįžti iš atostogų.

Jau šią savaitę pažadu pirmąjį fotoreportažą ir pasakojimą apie Kiniją. O kol kas susipažinkite su Kelionės maršrutu:

Laikas

2010-08-17T16:18:00.001+03:00

Mergaitiška dilema užklupo 3 šeimos merginas.. Kuris laikrodėlis kuriai tenka?

Tai kuris? Anne Klein, Fossil ar Timex?

Senos mašinėlės man labai patinka :)

2010-08-15T16:11:00.001+03:00

Gimtadienis

2010-08-11T11:40:00.000+03:00

Šiandiena blogas švenčia pirmąjį gimtadienį!!

Vaišinu visus virtualiu gimtadieniniu tortu. Ačiū, kad skaitote :)

Kai užaugsiu, būsiu motociklas :)

2010-07-29T13:34:00.000+03:00

Pristatau blizgančią raudoną Vespą. Pasirodo, tiek nedaug reikia iki gyvenimo pilnatvės - tik prasilėkti su motoroleriu :) Ir visai nesvarbu ar saulė kepina, ar liūties debesys kaupiasi.

. . .

- Pamiršom sulčių nupirkt..

- Tai aš palėksiu!

. . .

- Kuo svečius vaišinsim?

-Tai aš vyno tuoj palėksiu!

. . .

- Folija namie baigėsi..

-Tai aš iki Rimi palėksiu, gal tuo pačiu ir dar kur prasilėksiu :)

. . .

-Tu įsivaizduoji, pilną baką už 30 litų prisipyliau!!!

- Tikras stebuklas :)

Smagu žiūrėti, kaip JIS džiaugiasi :))

Šaltanosiai

2010-07-25T00:05:00.001+03:00

Puikiausias vasaros patiekalas, tinkantis pusryčiams, pietums ir vakarienei. Visiems pažįstamas jų skonis iš vaikystės :) Tik, kas pasakys, kodėl jie taip vadinasi?

Tešlai reikės miltų ir vandens, įdarui - mėlynių ir cukraus.

Iš miltų ir vandens suminkome prie rankų nelimpančią tešlą. Proporcijų nežinau, nes visada darau iš akies. Tešlą plonai iškočiojame ir išspaudžiame rutulėlius (tam naudoju stiklinę ar puodelį). Į kiekvieno rutulėlio vidurį dedame po šaukštą mėlynių, sumaišytų su cukrumi. Lenkiame rutulėlį pusiau ir užvyniojame kraštelį, lygiai taip pat kaip virtinuko. Pagamintus šaltanosius dedame į verdantį vandenį. Kai šie iškyla į paviršių dar paverdame 3-4 minutes ir viskas.

Labai skanu valgyti su cukrumi arba jogurtu, arba su grietine ir cukrumi.

Apyrankė

2010-07-22T07:49:00.000+03:00

Atnaujinta sena medinė apyrankė.

Buvusį laką nušveičiau su smulkiu švitriniu popieriumi.

Išdeginau ornamentus su savo puikiuoju degikliu.

Galiausiai apyrankę patepiau linų sėmenų aliejumi ir ji įgavo auksinę rusvą spalvą.

Gėlynai

2010-07-20T13:13:00.000+03:00

Na, gėlininkė iš manęs kol kas dar nekokia. Pradedančioji :) Žinau, kad gėlytes reikia laistyti, karts nuo karto persodinti, jas paglostyti ir pakalbinti. Visų kitų paslapčių dar tik mokausi. Bet kaip gražu žydintis kiemas :)

Liudžiu, nes po savaitės kaitros ir sekmadienio liūties, vaizdas nebe toks.. Liudi ir mano gėlės.

Troleibusas Vytautas

2010-07-15T16:19:00.000+03:00

Vakar mačiau Vytautą :)

Atrodo labai smagiai

ir man panašus į šitą padarėlį

P.S. troleibuso nuotrauką pasiskolinau iš 15min.lt, o

vikšrelis iš googlės

Spalvoti akmenėliai

2010-07-12T15:18:00.000+03:00

Kol Lietuvoje tikra nelietuviška vasara, aš džiaugiuosi ant grotelių skrundančiais sparneliais, įdegiu ir baseinėlyje besipliuškenančiu mažuoju :) O kai kas džiaugiasi raudona blizgančia Vespa :) Bet apie tai kiek vėliau. O kol kas noriu pasakyti, kad rankdarbiai einasi lėtai, gal karštis išdegino mintis ir idėjas?

Šiuos auskarus pernai dariau sesei, o praėjusi mėnesi, kai buvo lietinga ir norėjosi spalvų, sau pasidariau prie sesės auskarų derančią apyrankę. Dabar nešiosime pasikeisdamos :)

Šilko tapyba

2010-07-09T13:46:00.001+03:00

Du naujausi šalikėliai

Visiems aišku, kad atostogos - labai gerai, o dar aiškiau, kad pradėti dirbti po atostogų laaabai sudėtinga.. Baigiu savo darbo savaitę ir važiuoju pirkti naujų akinių beigi gėlyčių mūsų kiemui. Čiau.

Stalas

2010-07-03T15:47:00.000+03:00

Stalas - šių atostogų spontaniškas projektas. Įvykdytas per šešias valandas. Pavykęs. O istorija to stalo tokia: gavome seną, visą apsilupusį sovietinį stalą ir nukišome jį kuo toliau į garažą, kad akių "negaditų". Bet atėjus vasarai teko to stalelio atsiprašyti :) Stovi jis sau kuo puikiausiai terasoje ir vargo nemato. Tiesa, vis kirbėjo ką nors jam padaryti. Rezultatas toks:

O šitą nuotrauką sesė pavadino "Taip gimsta menas" :)

Šventės

2010-06-23T13:09:00.000+03:00

Švenčių, atostogų (kurios man pati didžiausia šventė) ir dar vienų švenčių proga vaišinu visus savo mėgstamiausiais ledais.. Gaila, kad paskutinį kartą tokius valgiau prieš kokius 10 metų :) na bet iki šiol atsimenu skonį ;)

Taigi, linku saulės, liepsnojančių laužų, banguotos jūros ir pagaliau šiltos vasaros.

Gerų švenčių ir atostogiškų atostogų!!

Vėliavos diena

2010-06-18T14:14:00.000+03:00

Kiekvieną sekmadienį 12 valandą prezidentūrą kareivukai papuošia naujomis vėliavomis. Smagus reginys, gražios uniformos, ypatingai oro pajėgų kareivių. Patinka, kad kiekvieną kartą susirenka vis daugiau žiūrovių, ir ne tik turistų. O ir apskritai man labai patinka vėliavos :) Graži nauja tradicija.

Naminė duona

2010-06-14T12:52:00.000+03:00

Štai taip, dabar jau ir duoną kepame namuose :) Ir net ne duonos kepimo krosnelėje, kurioje reikia paspausti programos mygtuką, o tiesiog taip: visus reikiamus produktus sumaišai, 12 valandų kildini ir paprasčiausioje orkaitėje kepi. Gaunasi puikiausia, gražiausia, skaniausia duonelė, kokios parduotuvėje nerasi, net ir ūkininkų turgelyje tokios puikios dar neteko nusipirkti. Šita skanesnė net už pačią skaniausią!

Žodžiu, gyvenimas kaime daro savo :)

Gal kas nori pasivaišinti? Galiu iškepti :)

Lavašo traškučiai

2010-06-10T10:30:00.000+03:00

Šitą receptą nusižiūrėjau iš čia http://beatulia.blogspot.com/2010/05/lavaso-traskuciai.html , o čia jis buvo nusižiūrėtas iš dar kažkur :) žodžiu, plinta nesustabdomai. Aišku, receptą šiek tiek pakoregavau ir vietoj majonezo naudojau sviestą, nes mano mažasis iš tolo vengia visko, kame tikėtinai gali būti majonezo :) užtat sviestinius traškučius triauškino nesustodamas.

Prisipažinsiu, kad perskaičiau receptą nusiteikusi labai skeptiškai, bet vis kirbėjo mintis, o gal pabandyti? Pabandžiau ir labai nustebau, kad taip skanu ir taip greitai pasigamina (nors gaminti čia iš esmės nelabai yra ką..).

Reikės:

Lavašo

Sviesto

Druskos

Žolelių

Kieto sūrio (pvz. Džiugo)

Lavašą plonai ištepame sviestu, supjaustome kvadratais (trikampiais ar kaip tik norisi) ir sudedame į skardą ant folijos ar kepimo popieriaus. Pabarstome druska, žolelėmis, užtarkuojame smulkia tarka šiek tiek sūrio. Galima papildomai berti linų sėmenis, riešutus, čili pipiriukus... Žodžiu, visa tai, ką turite prieskonių spintelėje.
Kepti reikia 180 laipsnių orkaitėje ne ilgiau nei 5 minutes, nes labai greitai suskrunda ir sudega.

Dar skaičiau, kad galima kepti tokio tipo desertinius traškučius (cukrus, kakava, cinamonas, medus...), bet nebandžiau, tai ir rekomenduoti negaliu.

Traškučiai labai skaniai buvo sukrimsti vakarojant terasoje su vyneliu ir aleliu :)

Laimės paukštis

2010-06-08T13:13:00.000+03:00

Dar žiemą įkurtuvių proga dovanų gavome medinį rankų darbo paukštį, kurį dovanotojai pavadino "Laimės paukščių". Ir pagaliau jis linksmai plasnoja mūsų kieme ant obelaitės!

Paukštis buvo "be plunksnų". Jį išdeginau su savo naujuoju degikliu, nudažiau akriliniais dažais ir nulakavau laku, skirtu išorės darbams.

Medinė apyrankė

2010-06-03T09:52:00.000+03:00

Pirmas mano darbas su "naujuoju žaislu" :)

Medinė apyrankė, išdeginta su degintuvu, nudažyta akriliniais dažais ir nulakuota elementariu laku.

Naujas žaislas :)

2010-06-01T07:33:00.000+03:00

Šitą daiktelį prisiminiau prieš kokius pusę metų, vis tyliai pagalvodavau, kaip norėčiau turėti, karts nuo karto paklausinėdavau tėčio, uošvio, draugų gal kartais toks nenaudojamas mėtosi kur rūsyje ar sode, o gal dar ir veikia? Tada pradėjau norėti vis garsiau ir garsiau :) o kai panorėjau laaaabai garsiai, vyras padovanojo vestuvių metinių proga :) Niekada nesu tikra, kaip šis daiktas vadinasi.. Radau, kad tai gali būti lituoklis, medžio degintuvas, degiklis, o šiaip tai papraščiausias "dimokas".

Jau mėnesį žaidžiu su šiuo žaisliuku ir esu labiausiai patenkinta :) Greitai pristatysiu ir rezultatus, o kol kas sveikinu su VASARA!!!!!

Muchas Burbujas 2010

2010-05-27T07:33:00.001+03:00

Pirmadienį Lukiškių aikštėje abu su Kasparėliu atidarėme muilo burbulų sezoną!!

Išpūsta burbulų - daug

susprogdinta burbulų - gal 5 (labai gražūs - gaila sprogdinti :))

Nuostoliai - du išlaistyti muilo buteliukai..

Pasiekimai - atspausdinti du mašinų stovėjimo bilietai

Pažintys - nedidukas berniukas Gabrielius ir jo mama

Padaryta nuotraukų - nesuskaičiuojamai :)

When Italy is Austria

2010-05-22T23:57:00.001+03:00

You never go wrong with Vienna :) Staiga sugriuvus atostogų planui pakeliauti po Italiją, kelionė į Vieną buvo sugalvota ir suplanuota prieš 5 valandas iki išvažiavimo. 1200 kilometrų ir 15 valandų važiavimo nenuvylė ir dar kartą įrodė, kad pačios geriausios kelionės yra automobiliu, kada mieliausi tavo bendrakeleiviai - Tomtomas, kelių atlasas ir degalinių kava su lietuviškomis baronkomis :)

Viena - toks miestas, kuris vis tiek traukia ir visai nesvarbu kiek kartų jau ten būta ir dar labiau nesvarbu, kad kiekvienas kampelis mintinai žinomas. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų turime tokia vietą, į kurią grįžtume vėl ir vėl. Neabejotinai, į Vieną važiuočiau ir 5, o gal net ir 50 kartą :)

Nuotrauką Vienos turguje su balandžiu įkeliu specialiai savo vyrui. Pažiūrėjęs blogo pranečimą apie mūsų kelionę, autoritetingai ir garsiai pareiškė, kad reportažas neišsamus :) Tikiuosi, dabar viskas 100 % gerai ;) Geros dienos!

Santorini

2010-05-08T22:08:00.000+03:00

Kreta

2010-05-03T15:08:00.000+03:00

Kernavės piliakalniai

2010-04-30T22:51:00.002+03:00

3 metai

2010-04-26T07:22:00.002+03:00

KINO KRONIKA

Staiga susitiko jų rankos,

Ir keliai abiem suvirpėjo.

Ekrane dundėjo patrankos

Ir dūmai virš lauko kabėjo.

Staiga susitiko jų akys,

Tamsoj prasivėrė plačiau,

Ir nieko jisai nepasakė,

Ir ji nepasakė. Tačiau

Į salę mirtis įvažiavo,

Ir numirė visa, tik juodu

Žiūrėjo, virpėjo, alsavo

Tuo oru ugningu ir juodu,

Kur angelas pūtė trimitą,

Kurs drebino aukštus skliautus,

Ir žvaigždės virpėdamos krito

Ant jų - kaip auksinis lietus.

(H.Radauskas)

Pomidorų - mocarelos bokšteliai

2010-04-23T07:22:00.000+03:00

Labas rytas, nesugalvojate, ką šiandiena pusryčiauti? Pabandykite pomidorų-mocarelos bokštelius!!!

Reikės:
Kvepiančio, raudono ir labai sunokusio pomidoro (gal kaip nors kur nors šiuo metu tokių galima gauti..)
Rutulėlio mocarelos
Alyvuogių aliejaus
Druskos, pipirų, džiovintų žolelių (kokių turite, tokios tiks)

Pomidorą ir mocarelą supjaustome riekėmis (griežinėliais) ir sluoksniuojame, kiekviena mocarelos gabalėlį paprieskoniname ir apipilame alyvuogių aliejumi (negausiai). Valgome su skrudinta duona arba juoda duona - skanu visaip :)

Geros dienos!!!

Pavasaris nuotraukose

2010-04-19T07:38:00.003+03:00

Tortas "Napoleonas"

2010-04-16T07:39:00.002+03:00

Šis dydysis ir skanusis tortas "Napoleonas" - gimtadieninė dovana dviem labai ypatingiem žmonėm. Pasigirsiu, kad jį nuo A iki Ž kepė-tepė mano vyras, kuris po dviejų ilgų vakarų, praleistų "meistraujant" šį tortą, pareiškė, kad rado savo pašaukimą :)

Dar šis "Napoleonas" ypatingas tuo, kad yra kepamas pagal seną receptą, keliaujantį iš kartos į kartą. Mūsų namuose jis buvo gaminamas pirmą kartą, bet tikiu, kad ne paskutinį :)

Skanių pusryčių! Manieji šiandiena ypatingi - geriu rytinę kavą prie liepsnojančio židinio..

Amerikietiškos dykumos

2010-04-07T07:16:00.000+03:00

Amerika žavinga šalis savo gamtos grožiu ir įvairove. Pasivaikščiojus po Naujosios Anglijos kalnus kviečiu į pietvakarių dykumas.

Huverio užtvanka (Hoover Dam) tarp Arizonos ir Nevados. Milžiniško dydžio statinys..

Las Vegas: Niujorkas, Paryžius, Roma, Venecija, Egipto piramidės: viskas viename :) Čia visada plieskia šviesos, niekas nemiega ir magiškai žvanga monetos..

Petrified Forest National Park, Arizona. Įspūdingi suakmenėjusių medžių rąstai ir kelmai, skaičiuojantys milijoninius jubiliejus.

Painted desert (spalvota dykuma) tame pačiame parke.

Sonoros dykuma tarp JAV ir Meksikos, yaptinga milžiniškais Saguaro kaktusais. Šie kaktusai gali užaugti iki 13 - 14 metrų aukščio ir gyvuoti daugiau nei 150 metų.

Didysis kanjonas (Grand Canyon), Arizona.

Joshua Tree National Park, California. Tikrų tikriausi baobabai iš Mažojo princo knygos...

... indėnų petroglifai uolose.

Kažkur Nevadoje, važiuojant link Mirties slėnio (Death Valley), knibžda dykumos gyventojai. Norejom pamatyti barškuolę, bet radom asilus :)

Badwater basin Mirties slėnyje - ši vieta yra 86 m. žemiau jūros lygio ir visur vien druska.

Vaizdas iš Zabriskie viršūnės, Mirties slėnis.

Ubehebe krateris Mirties slėnyje. Jo gylis 152 su puse metro. Galvojau, kad jame ir liksiu.. nusileist nusileidau, o užkopti oj sunku buvo.. Po mirties slėnį keliavome sausio mėnesį, bet kiek pamenu kai kuriose vietose buvo pakankamai karšta ir kepino saulė, o mano nepavargstantis pakeleivis vis ragino skubėti :)

Pavasaris...

2010-04-03T16:04:00.000+03:00

...žibutės, prabudę skruzdėlės, kurkiančios varlės, paukštukai inkile, Velykos!

Katekizmas

2010-04-02T07:31:00.002+03:00

Vakar buvau aplankyti pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo katekizmo. Turint minty, kad jai daugiau nei 450 metų ir tai, kad gali perskaityti kai kuriuos žodžius.. Jaučiuosi pasisveikinusi su istorija :)

Katekizmas išleistas 1547 m. Karaliaučiuje lietuvių kalba. Na, ta kalba gerokai skiriasi nuo dabartinės tiek rašmenimis, tiek pačiais žodžiais ir sakinių struktūra, kad nėra paprasta perskaityti, tačiau žiūri į žodį, negali perskaityti paraidžiui, bet supranti, kas parašyta :) Keistas jausmas... Kartu publikuojamas katekizmo perleidimas, kuri gali vartyti ir skaityti, bet kaip sakiau, ne taip jau ir paprasta :) Knygos buvo išleista vos daugiau nei 200 egzempliorių, o šiandiena jos tėra dvi. Vakar buvo vienintelė diena, kada galima susipažinti su knyga Vilniaus universiteto bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje. Nespėjusiems teks laukti kitų metų. Kas be ko, pati bibliotekos salė ne mažiaus įspūdinga nei katekizmas.

New England Nostalgy

2010-03-27T16:24:00.005+02:00

Ta puiki šalis Amerika. Vis dažniau ir dažniau paglvoju, kad pats laikas ir vėl po ją pakeliauti. Ypatingai didelę nostalgiją jaučiu Naujajai Anglijai...Ten man tinka ir patinka viskas, išskyrus žiemą :)

White Mountains

Žiema Konkorde, New Hampshire

Portsmouth, New Hampshire

York, Maine

Boston, Massachusetts

Neris on the rocks (potvynis beldžiasi į duris)

2010-03-23T07:32:00.001+02:00

Šiomis dienomis Neris nėra pati maloniausia kaimynė. Ledonešis ties mūsų kiemu prasidėjo sekmadienį ir buvo nemenka atrakcija, kuri per pirmadienį virto šiokia tokia panika. Vakar upė įsišėlo - jos beprotiškas greitis, ledo lyčių viską naikinanti jėga, su šaknimis virstančių medžių traškėjimas ir šniokštimas lyg Negaros krioklio nenoromis privertė prisiminti, ar namai apdrausti, ar nieko labai vertingo pirmame aukšte nėra, ar mašinos stovi neužliejamose vietose, ar guminiai batai kažkur po ranka. Upės lygį ėjom tikrinti kas valandą, bet taip ir neaišku, kiek ji pakilo, nes nebeliko medžio, pagal kurį matavome :)

Gaila, vakar buvo per tamsu ką nors nufotografuoti, bet turiu kelias nuotraukas iš sekmadieninės ledomešio pradžios.

Pilys ir dvarai

2010-03-12T00:27:00.000+02:00

Esu senienų mylėtoja. Mane traukia tiek daiktai, tiek pastatai su istorija ir šiokiu tokiu naftalino kvapu :) Man labai įdomūs Lietuvos dvarai, pilys, rūmai, ypatingai apleisti ir apgriuvę. Jie baugiai vilioja. Ne taip seniai pradėjome važinėti po įvairias dvarų sodybas ir bandyti įkvėpti bent dalelę senovės.. Kol kas saraše tik keli aplankyti, bet tai tik pradžia.

19 a. Belvederio dvaras Jurbarko rajone. Dvaras priklausė Burbų giminei. Buvęs labai gražus ir prabangus, deja šiuo metu labai apleistas.. Dvaras - vieni griuvėsiai, o parkas - tikras šabakštynas.

17 a pradžios Panemunės pilis Jurbarko rajone. Šiuo metu restauruojama, galima įeiti į vidų.

Raudonės pilis Jurbarko rajone. Statyta 16 a. pabaigoje. Šiuo metu pilyje įsikūrusi mokykla. Lankytojai įleidžiami į pilies bokštą, iš kurio atsiveria labai graži panorama.

Trakų vokės dvaras. Dvaras statytas 18 a. Jono Tiškevičiaus, jo parką kūrė žymusis prancūzas Andre. Šiandiena dvare įsikūrusi Lietuvos bajorų sąjunga.

19 a. pab. Palangos dvaras, statytas tų pačių Tiškevičių, o parką kūrė tas pats žymusi prancūzas Andre :) Visi žinome, kad jau ilgą laiką dvare įsikūręs gintaro muziejus, o su dvaro liūtuku kiekvienas vaikas turi po nuotrauką ir aišku kiekvienas iš mūsų ne vieną baronką esame sušėrę dvaro parko antims ir gulbėms..

Tuskulėnų dvaro rūmai Vilniuje. Dvaras statytas 19 a. Sako, kad sovietiniais laikais dvare veikė vaikų darželis :) Praėjusiais metais baigtas restautuotas dvaro fasadas ir sutvarkytas parkas.

Trakų pilis, statyta 14 a. Tai pati žinomiausia ir bene lankomiausia pilis Lietuvoje ir, jei žinios neapgauna, vienintelė pilis saloje Rytų Europoje. Čia veikia istorijos muziejus, kurame esame buvę visi ir net ne po vieną kartą.

Verkių dvaras, statytas 18 a. ir savu laiku buvęs labai prabangus. Dabar čia veikia Botanikos bei Zoologijos institutai.

pavasaris, varvekliai, Kaziukas ir menas

2010-03-06T22:32:00.000+02:00

Kelios nuotraukos apie pavasarį

O štai šis gražuolis - tikras magnetas. Nei vienas negali ramiai pro jį praeiti, visiems reikia paglostyti, paaikčioti, pasidomėti, kokia veislė ar šiaip pakalbinti šeimininkus apie šunis ar tiesiog apie gyvenimą :) Kaziuko mugėje pabuvo pusvalandį, o dėmesio sulaukė už visus savo nugyventus penkis mėnesius :) O kartu su mūsų mažuoju - jie nenugalimas traukos centras. Mugėje buvo smagu!

Paprastieji desertiniai karšti sumuštiniai

2010-03-04T22:58:00.000+02:00

Sumigdžiau šeimą ir žiūriu atranką į Euroviziją. Aš už Eveliną :)

Šį kartą labai paprastas receptas, nors visi manieji receptai paprasti, tad šis ne jokia išimtis :) Siūlau pasigaminti sumuštinius, kurie tinka greitam desertui, pusryčiams ar vakarienei. Tai dar vienas mano tėčio receptas -pasirodo jis tikras virtuvės šedevrų lobynas.

Reikės:
Batono
Sviesto
Obuolių
Cukraus
Cinamono

Susipjaustome batoną riekelėmis.Nulupame obuolius, supjaustome stambesnėmis riekelėmis ir išdėliojame ant batono riekelių. Ant obuolių uždedame po permatomą sviesto gabalėlį. Sumuštinius pabarstome cukrumi ir cinamonu. Dedame kepti į įkaitintą orkaitę ir kepame kol sumuštiniai apskrus. Štai ir viskas :)

Na, o rytoj į Kaziuko mugę :)

"Botai" ir "antigripinas"

2010-02-27T15:05:00.002+02:00

Pagaliau kvepia pavasariu :) Aišku, balos menkas malonumas, bet jausmas, kad šiltėja ir šviesėja, atperka visus šlapio pavasario nepatogumus. Ne paslaptis, kad šiuo metu populiariausia ir geidžiamiausia prekė - guminiai batai. Vieni komentuoja, kad su jais tik bulvių kast.. kitiems - tai šviežiausias mados klyksmas ir stilius, bet protingiausiems - tai nepamainomas patogumas. Žodžiu, nusipirkau ir aš guminukus. Dabar drąsiai braidau po savo kiemą, kuris po truputėli virsta viena didele bala :) Ramiai klampoju po miesto druskas ir nebijau sugadinti batų :)

Ir ta proga, kad vėl ateina baciluotas metas, siūlau pasigaminti antigripinį užtepą ant duonos.

Reikės:

1 vidutinio dydžio morkos

150-200 g. varškės

Česnako

Druskos

Majonezo arba grietinės

Smulkia tarka sutarkuojame morką ir kokias 5 česnako skilteles. Visą tai sumaišome su varške, kad gautųsi vientisa masė. Padruskiname ir sumaišome su majonezu. Jei dėl įvairiausių priežasčių nepripažįstate majonezo, galite naudoti grietinę, bet majonezas čia tinka labiau :) Gautą užtepą tepame ant batono ar duonos. Injekcija imunitetui garantuota!

Skanus, bet nefotogeniškas patiekalas :)

Sniego senis

2010-02-21T18:54:00.001+02:00

Mūsų kieme apsigyveno sniego senis. Nuo šiol jis kas sniegą :)

Tačiau po nakties senis pavargo.. Bertas nugraužė jo nosį.. kažkas atėmė šaliką.. vargšas atrodė labai liūdnai.. Ir nusprendė, kad gana jam kiemsargiaut, geriau būt verslininku :) Pasirišo kaklaraištį, įsitaisė padėjėją ir senio nuotaika iš karto pagerėjo :))

Bet senis vėl pavargo ir nusprendė geriau būti laisvai samdomu menininku. O koks gi menininkas vaikšto su kaklaraiščiu? Pamąstė pamąstė ir pasidarė tatuiruotę.. :)))

Štai tokia linksma mūsų sniego senio istorija.

O taip tirpsa sniegas nuo stogo. Baugiai bet kartu ir labai gražiai.

Kaleidoskopas...

2010-02-19T23:15:00.001+02:00

... toks stebūklingas dalykas. Kai buvau maža, turėjau kaleidoskopą - spalvotų stikliukų pasaką, kurią labai mėgdavau žiūrėti. Pernai žiemą Briuselyje visai netyčia užsukome į vaikišką krautuvę pavadinimu Žiogelis (Grasshopper), kurioje pamačiau šį daiktą po kokių 17 metų.. Oj nostalgiški jausmai sukilo.. Tai štai, kaleidoskopas padovanotas mūsų mažyčiui, jis jam labai patinka, tik kol kas dar nemoka žiūrėti viena akimi, o abi užmerktos nemato stikliukų pasakos :))

Štai ką pavyko nufotografuoti..

Tiesa, šis daikčiukas pirktas Lietuvoje Happeak parduotuvėje.

Spalvotos salotos

2010-02-12T23:00:00.006+02:00

Man - didelei ryškių spalvų gerbėjai - jau per ilgai aplinkui balta :) Nepeikiu ir šios spalvos, bet kada pagaliau bus žalia???

Šį kartą siūlau spalvotą patiekalą, kuri valgau kone kas antrą dieną.. Norisi ryškumos nors tu ką :)

Reikės:

Morkų

Porų

Džiovintų datulių

Alyvuogių aliejaus

Druskos, pipirų, džiovintų čiobrelių

Morkas sutarkuojame stambia tarka (t.y. burokine), porus supjaustome plonais griežinėliais. Man skaniausia, kai morkų ir porų būna po lygiai :) Supjaustome nedideliais gabalėliais kokią saują datulių. Viską sumaišome, beriame druską, pipirus ir čiobrelius. Salotas apšlakstome alyvuogių aliejumi. Paskutinį kartą salotas "pipirino" mažasis, tai gavosi ne tik spalvotos, bet ir ugninės :) Šiaip pipirų padauginti nereikėtų, nes jos ir taip pakankamai aštrios dėl porų.

Skanaus ir atsargiai su pipirais :))

2009 m. atradimai

2010-02-07T18:11:00.005+02:00

Pagalvojau, kad mano gyvenime atsirado nemažai dalykų, kurie kelia vienokio ar kitokio pobūdžio džiaugsmą :) Kelis tokius gėrius atradau praėjusiais metais. Štai jie:

1. Savojo blogo rašymas ir kitų skaitymas

Labai ilgai audžiau mintį apie savo kampelį internete. Tada labai ilgai galvojau apie pavadinimą.. Ir dar ilgiau užtruko prisiruošti pirmąjam įrašui. Mano blogas yra toks, koks yra - teikiantis malonumą man, o jei kas nors užklysta čia - dar maloniau.

Keli mano mylimi ir dažnai lankomi:

http://beatosvirtuve.blogspot.com/

http://meta-hobis.blogspot.com/

http://gincherry.blogspot.com/

http://www.vaivapamaiva.blogspot.com/

http://graziu-daiktu-buveine.blogspot.com/

http://beatulia.blogspot.com/

2. Tas didysis "turgus" IKEA. Turgus - nes jame galima rasti viską "nuo iki", o tai labai patogu įsirenginėjant namus. Tarp visos gausybės ne itin reikalingų dalykų radome ten ir tai, ko ilgai, bet nesėkmingai ieškojome Lietuvoje.

3. Indaplovė. Dar niekada iki šiol indų plovimas nebuvo toks malonus darbas :) Drąsiai sakau, kad tai - pats geriausias atradimas.

4. Spalvotos pėdkelnės. Tiesiog labai gražu :) Kuo ryškesnė spalva - tuo geriau nešiojasi :)

5. Ryanair. Labai patogu keliauti pigiai ir tik su rankiniu bagažu :)

6. Čiobreliai. Pasirodo, kad tai yra vienas geriausių prieskonių, kuris tinka visur - į sriubas, į troškinius, į salotas ir net į desertus. Aišku, nepamirštame ir čiobrelių arbatos.

7. Žvėrienos prieskoniai - antras pagal gerumą dalykas po čiobrelių. Taip pat tinka visur, išskyrus desertus :)

8. Piešimo lenta vaikučiams. Geriausias praleidimo būdas ir ilgiausiai "grojantis" žaislas iš visų, kuriuos turi mano mažasis. Kitų žaislų net ir nereikia, na nebent vienos kitos mašinytės :) Visi mažieji svečiai prie šios lentos taip pat lipte prilimpa. Beje, šitą stebuklą parsivežėme iš Ikėjos.

9. Espresso aparatas. Na, šis daiktas mūsų namuose atsirado užpernai, bet tai yra toks didelis gėris, todėl negaliu jo neįtraukti į šitą sąrašą.

10. Mūsų Bertukas. Nesu didelė šunų mylėtoja ir niekada negalvojau, kad turėsių kokį šunėką namuose, bet nutiko taip, kad mūsų namuose atsirado Bertas. Fainas jis iki begalybės, nors kartais užknisa juodai. Žodžiu, smagu su juo :)

11. Gyvenimas name. Minusų kol kad nėra, tik pliusai :) Pliusų daug, todėl gal kada prisiruošiu parašyti apie juos atskirai. O kol kas sakau tiek, kad į butą nebenorėčiau grįžti.

12. Mažas berniukas Pocoyo ir jo draugai. Super filmukai mažyčiams :) Jau beveik išmokome kalbėti ispaniškai.

Žiemos negandos

2010-01-30T23:15:00.001+02:00

Šiandiena esu pikta ir leisiu sau paburnoti ant kelininkų, kaip tūlas lietuvis, kuris niekada nepraleidžia progos pabumbėti :) Juokas juokais, bet nutiko visai nejuokingas dalykas. Kad keliai šią žiemą siaubingi nėra jokia paslaptis, turbūt retas kuris nėra vienaip ar kitaip nukentėjęs dėl to - tai avarija, tai neįvažiuoja į nevalytą kiemą, tai nėranda vietos mašinai, nes stugso sniego pusnys... Žodžiu, didelė bėda, kuri šiandiena man kainavo daug nervų, automobilio padangą, sugaištą laiką ir 70 litų. O buvo taip, Nemenčinės plente, kuriuo kiekvieną dieną po du kartus važiuoju ir žinau visas duobes ir keikiuosi, kad važiuoju grynu ledu ir dar užpustytu, mano mašinėlę sumėtė ir atsidūriau kelkraštyje, o kelio dangos kraštas suplėšė padangą.. Šiaip esu gera ir atsargi vairuotoja, bet šiom dienom kelyje jaučiuosi, kaip karvė ant ledo :) :( O važiuoti vis tiek reikia..
Na bet negi visi tokie abejingi ir tikrai nėra įmanoma sutvarkyti tų sumautų snieguotų kelių ir kiemų?

Bet situaciją pataisė didelis bliūdas tikros tradicinės baltos mišrainės vakarienei :) Be obuolių, be kumpio - nors esu ragavusi ir tokių šio patiekalo variantų. Recepto nerašysiu, nes visi ir taip žino, o ir šiaip tingisi.

Geriau parodysiu savo paskutinį rankdarbį:

Labanaktis.

Obuolių pyragas

2010-01-22T22:40:00.006+02:00

Pirmadienį atšventėme mažojo pypliuko antrąjį gimtadieni. Na, 2 metai ne taip ir mažai, juo labiau, kai girdi žmogutį vardinant A, O, P, K, S, M, T, R :))) ir tada visai nesvarbu, kad jis dar daug ko nemoka - tas raidžių vardinimas "nuginkluoja" galutinai :)

Na bet esmė šio įrašo - gimtadieninis obuolių pyragas. Paprastas kaip 2x2, bet populiarus, ypač mažųjų tarpe.

Taigi, pyragui reikės daug obuolių, na kokių 20 ar 30...

1 stiklinės miltų

1 stiklinės manų kruopų

250 g. sviesto

3-4 v.š. cukraus

Cinamono

Obuolius nulupame ir supjaustome didelėmis skiltelėmis. Į atskirą puodą sumaišome miltus, manus ir cukrų. Imame minkštą kepimo indą - mūsuose jis vadinamas "kaliošu" (na toks guminis apvalus indas, kuriame niekas niekada nepridega ir kuris skirtas naudoti orkaitėje..), pats geriausias šiam pyragui, visą jo dugną gausiai nuklojame obuolių skiltelėmis, ant viršaus beriame miltų, manų ir cukraus mišinį, beriame tiek, kad būtų užpildyti visi tarpeliai tarp obuolių ir padengti patys obuoliai. Visą tai pabarstome cinamonu ir ant viršaus užtarkuojame apie trečdalį 250 g. pakelio sviesto (stambia tarka, liaudyje dar vadinama burokine :) ). Vėl klojame obuolius, miltus-manus-cukrų... ir tt. Pakartojame ir trečią sykį. Tuomet kaliošą su vsu pyragu šauname į 200 laipsnių karščio orkaitę ir kepame apie valandą.. mažiau ar daugiau, kol gražiai paruduos pyrago viršus.

Labai skanu karštą pyragą valgyti su ledais arba tiesiog taip :) Nerealu, bet tai pats paprasčiausias ir pats skaniausias obuolių pyragas, kurį kada nors teko valgyti. Jis jau spėjo tapti mūsų šeimos tradiciniu gimtadieniniu pyragu :)

"I Like Your Frei"

2010-01-17T14:56:00.017+02:00

Subtili splavota prabanga iš "Frei Wille".

Kodėl man patinka Frei Wille? Todėl, kad jie spalvoti ir tokie išskirtiniai, kad vieną kartą pamatęs Frei, visada atpažinsi. Šiek tiek snobiška, o gal net ir arogantiška, bet taip malonu išgirsti iš nepažįstamojo "I like your Frei".. :) Prisipažinsiu, kad negaliu ramiai praeiti pro šių grožių vitriną.

Daugiau: http://www.frey-wille.com/

Mano Frei iš Hundertwasser kolekcijos:

Kaklaraištis, mano vyro pats mylimiausias:

Trinta moliūgų sriuba

2010-01-08T22:34:00.005+02:00

Nauji metai - nauji reikalai. Nors visai nesuklysčiau sakydama - naujas gyvenimas :) Taigi, reikalų daug, laiko mažai, šventės baigėti, bet tik porai savaičiu. Laukiame nauju švenčių! O kol laukiame, skanaujame trintą moliūgų sriubą, kuri yra ideali, kai nėra laiko, tingisi ką nors daryti, o ir šiaip mintys sukasi visai kitur, o ne virtuvėje.

Sriubai reikės:

Didelio gabalo moliūgo

Poros bulvių

Poros morkų

Kumščio dydžio saliero šaknies gabalo

Svogūno

Prieskonių: druskos, pipirų, nepakeičiamų "medžiotojų prieskonių", džiovinto čiobrelio

Gabalėlio sviesto

Kaip gaminti:

Visas daržoves supjaustome postambiais gabalais ir verdame, kol išverda. Tada viską sutriname "blenderiu" - nežinau, kaip tas daiktas lietuviškai vadinasi. Kad sriuba būtų tiršta, dažovių reikia dėti pilną puodą, o vandens pilti tik tiek, kad apsemtų daržoves. Ir viskas. Į sriubos lėkštę įmetu gabalėlį sviesto ir pabarstau čiobreliais - pati skaniausia "nekramtoma" sriuba :)

Viktorijos laikų mada arba kuo daugiau suknyčių, tuo gyvenimas gražesnis :)

2009-12-30T22:24:00.014+02:00

Šiuo metu leidžiu paskutines savo ilgųjų atostogų dienas, tai vis stengiuosi papramogauti :)

Prisipažinsiu, kad esu šiek tiek "šarkelė - varnelė" - man patinka nėriniai, suknytės, karoliai ir kiti blizgantys gėriai :) Būtent todėl labai labai norėjau nueiti į Karalienės Viktorijos laikų suknelių ir aksesuarų parodą Radvilų rūmuose. Taupiausi šitą malonumą kaip tik paskutinėms metų dienoms ir paskutinėms atostogų dienoms. Na ką gi, galime sakyti, kad suknyčių mažoka, kad ne pačios įspūdingiausios ir pan., bet mano širdis, akys ir fotoaparatas džiaugėsi :)))) Gražu, žavu ir ypatinga..

Bet vis dėl to.. kokios moterys buvo lieknos tais laikais.. ach tie korsetai.. o pėdos dydis, kaip mažos mergaitės... Tiem, kas domisi mada, kostiumo istorija ir šiaip gražiais dalykais, tikrai verta nueiti. O tie, kurie tingi eiti, nes šalta, ar nenori trenktis i Vilnių dėl kažkokių suknyčių, gali akis paganyti čia :)

Pagyrų puodas

2009-12-29T14:36:00.009+02:00

Rytas pasitiko pačia gražiausia žiema už lango. Važiuodama per užpustytą mūsų miško keliuką jaučiausi lyg važiuočiau į svečius pas Kalėdų senį :)

Labai noriu pagirti Kalėdų senelį :) Šiemet po egle radau molbertą!!!! Taip ilgai svajojau ir norėjau, kad pagaliau senasis išgirdo. Tiesa. atkeliavo kelias dienas pavėlavęs, bet tikriausiai gamino mano molbertą ir laiku nespėjo :) AČIŪ!!!!!!! Molbertas stovi savo vietoje taip, lyg visą laiką ten būtų stovėjęs. Štai jis:

Ir dar prieš Kalėdas nutiko labai stebuklingas dalykas.. Gavau dovaną nuo žmogaus, kurio nepažįstu, bet kurį dažnai aplankau internete :) Šiandiena iš pašto pasiėmiau siuntinuką ir išpakavau šventiškai nusiteikusi prie arbatos puodelio ir šokolado plytelės. AČIŪ Gintare už jaukią dovanėlę - sausainėliai skanūs, o papuošalas tiesiog puikus!

Ach, vos nepamiršau. Šiais metais dar turiu vieną paskutinį darbą - prašyti šeimos metraštį. Tai jau tapo tradicija. Jį žiūrime ant sienos per projektorių Naujųjų Metų naktį.. :)

Linksmų cinamonu ir mandarinais kvepiančių Šventų Kalėdų!

2009-12-23T18:44:00.011+02:00

Ačiū visiems, kurie buvo kartu sunkiais momentai šiais metais. Tikiu, kad kartu sulauksime gražesnių, sveikesnių, lengvesnių ir šiltesnių metų.

Ačiū visiems, kurie sunkiais momentais mus paliko vienus - supratome, kas yra artima ir tikra, o kas ne...

Ačiū mylimiausiems, kurie tikėjo manim ir savim.

Ačiū mažiausiajam už tobulėjimą, pažangą, skardų juoką ir visus visus bučkius :)

Ačiū sau už tai, kad nuveikiau daug ilgai planuotų darbų.

Ačiū visiem, besilankantiems mano bloge :)

Būkite laimingi!!!!!

Gripui - NE!!

2009-12-22T15:48:00.005+02:00

Gyvename tikroje Antarktidoje. Upė sustojo (o prieš kelias dienas dar plukdė ledo lytis..), kieme sniego pusnys, išmindžiotos žvėrelių, o lesyklėlėje vaišinasi zylės..

Bet aš ne apie tai.. Nervams nuraminti vėl prisiminiau savo senąją ramybės terpiją - tapybą ant šilko. Tai dovana žmogui, kuris padeda negailėdamas savęs ir apskritai pamiršdamas save. AČIŪ.

Ir pagaliau pabaigiau šį bei tą sau..

... o taip pat ir paskutines kalėdines dovanėles.

Imbierinis namelis

2009-12-16T14:30:00.015+02:00

Alright. Pagaliau padariau tai, apie ką svajojau kokius 5 metus :) Ir man pavyko!!! I did it I did it :) I am the master :) Tikrai labai džiaugiuosi, nes visus tuos metus man šitas reikalas atrodė mission impossible, ypatingai tas dalykas, kuris vadinamas glajumi ir kuris šitame reikale yra esminis. Apie ką aš čia.. Apie Kalėdinį imbierinį namelį :)

O istorija yra tokia. Pirmą kartą tokį namelį pamačiau seniai kažkokiame užsienietiškame žurnale. Man pasirodė pasakiškai gražus kalėdinis akcentas. Bet kadangi Lietuvoje tokių niekas nekepė, aš pasigrožėjau ir pamiršau. Prieš kokius 5 metus lietuviškuose žurnaluose ėmė rodytis šitų gražuolių receptai, bet tada man jie atrodė labai sudėtingi, o ypatingai mistinis buvo glajaus gaminimas :) Bet jau kirbėjo mintis, kad kada nors ir aš tokį turėsiu. Vis ieškojau kuo paprastesnio recepto, kaupiau žurnalus, bet vis neradau tinkamo mano kulinariniams sugebėjimams. Labai nemėgtu visokių "tirpinimų virš garų", "plakimų iki standžių putų", "lydymų" ir panašių dalykų. Ir radau tokį labai paprastą receptą! Tiesa, reikėjo šiek tiek plakti, bet I did it :) Vyras pagamino namelio detalių šablonus, o mažasis valgė pabarstukus - žodžiu prie "statybų" prisidėjome visi :)

O dabar receptas.

Namelio tešlai reikės:

200 g. sviesto

1 kiaušinio

1 didelio šaukšto medaus (ištirpinti pusėje stiklinės vandens)

3 didelių šaukštų cukraus

1 šaukštelio kepimo miltelių

1 šaukštelio cinamono

1 šaukštelio malto imbiero

1 šaukštelio maltų gvazdikėlių (neturėjau gvazdikėlių, tai bėriau pusę šaukštelio maltos kalendros)

Galima berti kakavos, kvapniųjų pipirų - prieskoniai kiekvienam pagal norą :)

400-600 g. miltų

Glajui (kuris sulipdo namelio sienas) reikės:

1 kiaušinio baltymo

Daug sukraus pudros

Šlakelio citrinos sulčių

Gaminame:

Supjaustome mažais gabalėliais sviestą, suberiame cukrų ir ištriname šakute. Aš nesistengiu, kad masė būtų vientisa, vistiek paskui viskas susiminko. Pilame ištirpintą medų, vėl viską ištriname. Įmušame kiaušinį ir išmaišome. Beriame kepimo miltelius, prieskonius ir miltus. Minkome tešlą. Nežinau, kiek miltų sunaudojau, tiesiog bėriau ir minkiau tol, kol gavosi minkšta, prie rankų nelimpanti tešla. Tešlą trumpam įdėjau į šaldytuvą (kol išploviau indus :), nors to daryti nebūtina.

Tešlą kočiojame maždaug 4-5 milimetrų storio, išpjaustome namo detales ir dedame kepti 180 laipsnių karštyje maždaug 15-20 minučių (ilgiau tikrai nereikia). Iš likusios tešlos kepame sausainėlius :) Man jos liko labai nedaug, kokiems 10 sausainių.

Gaminame glajų:

Atskiriame kiaušinio baltymą ir išplakame jį iki putų. Tam naudojau senovinį prietaisą - spiralę, mikserio tikrai nereikia :) Įspaudžiame šiek tiek citrinos sulčių. O tada dedame cukraus pudrą ir maišome. Cukraus pudros reikia tiek, kad masė gautųsi tiršta, bet ne kieta (tokio tirštumo kaip šviežias tįstantis medus). Sunaudojau gal kokių 10 didelių šaukštų pudros.. Sunku pasakyti ir nupasakoti, kaip tai turi atrodyti, reikia daryti intuityviai.. :)

Klijuojame iš karto, kadangi glajus sustingsta per kokias 15-20 minučių. Klijuojant reikia šiek tiek prilaikyti sienas, kad nors truputėlį sustingtų glajus ir jos nevirstų į šonus. Tada klijuoti stogą. Stogą reikia prilaikyti, kad nenučiuožtų žemyn (kokias 5 minutes, paskui jis laikosi pats) Papuošti pabarstukais, ar saldainiais ar dar kuo nors :)

Patarimas: glajumis puošti sienas ir stogą patogiau prieš klijuojant namą. Dar būtų labai pravertęs "kulinarinis švirkštas", bet tokio daikto neturiu ir nesiruošiu turėti, todėl glajų tepiau tiesiog arbatiniu šaukšteliu. Pavyko kuo puikiausiai. Ir dar apie cukraus pudrą.. Parduotuvėje tokio dalyko neradau, bet mano anyta - protinga moteris - ji cukraus pudrą pasigamina pati, tiesiog mala cukrų senovinėje kavos malimo mašinėlėje :) Tą pačią mašinėlę panaudojau ir aš, tik buvo bėda, nes jos kištukas netiko mūsų rozetėms, bet mano vyras sumeistravo tinkamą kištuką ir praktiškai išgelbėjo Kalėdas :)

Žodžiu, namelis stovi, o aš labai didžiuojuosi savimi :))))

Carpaccio

2009-12-11T15:34:00.019+02:00

Artėja daug gražių švenčių, kurioms visada norisi pasigaminti kažką nekasdieniško, netradicinio, svečius stebinančio ir laaaabai skanaus. Mūsų šeimoje toks patiekalas yra karpačio, kurį tradiciškai gamina vyrai, kadangi mėsai supjaustyti plonyčiais gabalėliais reikia daug jėgos. Nežinau, ar šis karpačio receptas yra originalus ir tikrasis itališkas, tačiau taip karpačio gamina mano tėtis, toks jis atėjo ir į mano namus. Taigi:

Reikės:

Jautienos išpjovos gabalėlio

Citrinos

Vorčesterio padažo

Druskos

Pipirų

Kaparėlių

Česnako

Alyvuogių aliejaus

Petražolių

Kaip gaminti:

Jautieną pašaldome kameroje tiek, kad būtų beveik ledo kietumo, nes tik tuomet ją išeis supjaustyti plonyčiais gabalėliais. Pjaustome labai labai plonais gabalėliais (na gal 1-2 mm storio). Šiam darbui geriausiai tinka stiprios vyriškos rankos ir kuo platesnis bei aštresnis peilis. Supjaustytą mėsą gražiai išdėliojame lėkštėje, kurią ir tieksime į stalą.

Ant mėsos išspaudžame pusės citrinos sultis ir apšlakstome alyvuogių aliejumi.

Pilame vorčesterio padažą.

Pabarstome kaparėliais, druska ir pipirais.

Užtarkuojame kietojo sūrio (mes naudojame Džiugą).

Beriame susmulkintas dvi ar tris (ar kiek negaila) česnako skilteles. Patiekalą pagardiname smulkintomis petražolėmis (nuotraukoje petražolių nėra, nes tą kartą jų neturėjome).

Paruoštą karpačio uždengiame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą trim valandom marinuotis.

Ir skanaujame :) Šis patiekalas išgirtas visų jį ragavusių!!!!!!

Auskarėliai auskarai...

2009-12-08T16:22:00.008+02:00

...jų niekada nebus per daug :)

Naujienos:

.

.

Raktinė

2009-12-04T15:31:00.006+02:00

Nežinau, kaip jūs, bet mes namuose turime laaabai daug raktu. Ir kas keisčiausia - jie visi naudojami ir visi reikalingi :) Ilgą laiką jie būdavo laikomi ten, kur papuolė - atėjau, pasidėjau, pamiršau kur, paskui nusilaužiau galvą beieškant. Galiausiai tokia situacija tapo nebepakenčiama. Ilgai sukau galvą, kur gauti gražią raktų dėžutę ir supratau, kad jei pati nepasidarysiu, tai raktai ir toliau mėtysis be vietos.

Tiesą pačią dėžutę parsivežėme iš Ikėjos. Man tereikėjo ją dekoruoti ir paversti funkcionalia namų puošmena.

Iš pradžių ją nudažiau žaliai ir raudonai, bet vaizdas buvo labai baisus, tai net nefotografavau :) Teko galvoti, ką daryti.. Ir sugalvojau, kad padės tik "visuotinai populiarus daiktų gelbėtojas" dekupažas. Nepaisant to, kad čia pirmas mano dekupažo bandymas ir gavosi ne šedevras, rodau rezultatą jums.
.

.

Mūsų Bertukas

2009-12-02T22:41:00.007+02:00

Ilgokai nesilankiau savo bloge.. Paskutinis įrašas buvo apie žiemą, kurios dabar jau su žiburiu nerasi :) Buvo daug reikalų - persikraustėme į ilgai lauktus, ilgai statytus ir dėl to labai mylimus namus miške. Atsikraustėme ne tik mes, bet atsivežėme ir naują gyventoją, kuris taip pat buvo labai išsvajotas ir ilgai ieškotas.

Susipažinkite su mūsų Berno zenenhundu Bertu!!

Visi pratinamės gyventi naujuose namuose, pratinamės gyventi kartu ir kol kas labai smagiai sekasi.

Sninga sninga sninga

2009-11-06T14:28:00.007+02:00

... atrodo, kad šiuo momentu sniegas jau tirpsta :) Na bet šį rytą dar spėjome su mažuoju po sniegą pabraidyti, snaigeles pagaudyti ir kelis gražius kadrus padaryti.

Karštas vynas "Da Killer"

2009-11-01T13:35:00.010+02:00

Žiema ir karštas vynas - neatsiejami dalykai! Nors iki žiemos dar visas mėnuo, o oras lyg ir nėra pats blogiausias, šiandiena pradėjome karšto vyno sezoną :) Su šiuo vyneliu reikia elgtis atsargiai - sušildo geriau nei šilčiausi kailiniai, bet nokautuoja irgi labai greitai - tikras kileris!!! Bet piknikaujant lauke prie -10 ir šiaip žvarbiais žiemos vakarais - tai pats nuostabiausias ir tinkamiausias gėrimas.

Reikės:

Sauso ar pusiau sauso raudono vyno

Gero šaukšto medaus

Prieskonių: cinamono, gvazdikėlių, muskato, kalendros, pipirų

Citrinos

Brendžio

Darbo eiga:

Supilame vyną į puodą ir kaitiname kol pradėl kilti garai. Per tą laiką į vyną įmaišome medų, priekonius, įmetame griežinėlį citrinos. Kai vynas pradeda smarkiai garuoti, įpilame šlakelį brendžio ir dar šiek tiek pakaitiname, bet neužverdame.

Skanaujame :)

Iš dovanų skrynelės

2009-10-30T16:31:00.006+02:00

Praėjusios savaitės naujienos:
.

.

.

.

Šiaip esu ryškių spalvų mylėtoja, bet šį kartą viskas gavosi atvirkščiai :)

Papuošalai

2009-10-22T14:57:00.008+03:00

Rankdarbių fabrikėlis atsidarė! Kadangi šiemet visos dovanos bus rankų darbo - toks
susitarimas - jau pradedu ruoštis :)
*

*

*

*

Varškės apkepas

2009-10-14T22:23:00.010+03:00

Šis varškės apkeps yra firminis mano tėčio receptas. O dabar jį vis kepa mano vyras. Tai toks "vyriškas" varškės apkepas :)

Reikės:

500 g. varškės

5 v.š. manų kruopų (nelabai kaupinų)

2 kiaušinių

3-4 v.š cukraus (priklauso nuo to, kaip saldžiai mėgstate)

Saujos razinų

Darbo eiga:

Užpilme razinas karštu vandeniu kad išbringtų. Reikia palaikyti kokias 10 - 15 minučių. Išplakame kiaušinius su cukrumi. Mano tėtis tiesiog įmuša kiaušinius į stiklainį, suberia cukrų, užsuka dangtelį ir purto, kol susiplaka (tiksliau, kol neatsibosta) - vyriškas receptas, vyriškos ir priemonės :) Iš tikro, tai labai patogu, jei namie nėra mikserio. Į atskirą indą sudedame varškę bei manų kruopas ir kruopščiai viską sumaišome. Tada į varškę supilame išplaktus kiaušinius ir viską maišome ilgai ilgai ilgai, kol jėgos leidžia. Kuo ilgiau viską maišome, tuo puresnis ir skanesnis apkepas gunasi. Galiausiai suberiame razinas, dar kartą viską ilgai maišome :) Gautą masę suverčiame į sviestu pateptą kepimo indą ir kepame apie valandą 200 laipsnių karščio orkaitėje.

Valgome su jogurtu, uogiene, grietine.. Skanaus!