2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

Pekinas

Uždraustasis miestas

Kažkokią keistą nostalgišką meilę jaučiu Kinijai. net pati sau negaliu paaiškinti, kaip čia taip yra, kad kuo daugiau laiko praeina nuo klajonių po šią šalį, tuo labiau ji traukia atgal.. Ten gražu, ten istorija, ten nepaaiškinami skirtumai ir kontrastai, ten grynas skonis, ten saugu (na bent jau tokia iliuzija tikrai apima :) ).

Aišku, daug dalykų erzino ar atrodė visiškai nepriimtini ir nesuvokiami sveiku europietišku protu, bet tai erzino tik pirmą ir paskutinę dieną būnant ten ir dar kuri laiką grįžus. Bet šiandiena visi prisiminimai kelia šypseną, net ir atvirai ar slaptai į mus nukreipti žvilgsniai, fotoaparatai, filmavimo kameros, telefonai ir kiti divaisai, ar natūraliai kylantis klausimas stovint sekmadienio popietę zoologijos sode prie pandų aptvaro: į ką jie žiūri, į mus ar į pandas? O tas keistas kinų įprotis keliauti (pvz. į kalnus) ne su kuprinėmis, o su ale "maksimos" maišeliais? Ir aišku nepamirštamas senis su kiaušiniais celofaniniame maišelyje, bandantis visokiais būdais išaiškinti, kad nori su manimi nusifotografuoti.. o Pekine smogas toks, kad išlikus iš autobuso tikriausiai pačioje judriausioje miesto vietoje iš karto suima kosulys ir trūksta oro..

Kinija yra nepakartojama!

Štai kelios nuotraukos iš Pekino.

Tipinis vaizdas iš hutongo (bet šis dar labai tvarkingas..)

Įėjimas į Gourmet gatvę

Mieli niekučiai

Uždraustasis miestas. Ne tai ne romantiškas rūkas, o legendinis Pekino smogas

Jie visi sportuoja, laikas ir vieta visai nesvarbi.

Jingshan parkas

Jingshan parkas

Kampelis Tiananmenio aikštės, kuri vakare uždaromas ir būna baugiai tuščia..

Panda.

Šis žmogus kabo visur.

Modernusis Pekinas

Naktinis Pekinas

Vasaros rūmuose

Vasaros rūmuose

Olimpinis "Paukščio lizdas"

Mieli popieriniai aitvarai, kuriuos leidžia visi kinai.

Garantuoju, kad pranešimų apie Kiniją dar bus :)

2012 m. sausio 16 d., pirmadienis

Receptų knygelė

Turiu aš tokį vieną įprotį. Na, nėra jis iš tų blogųjų, visus erzinančių įpročių, kurį privaloma yra pakeisti.. Bet jo atsikračius tam tikri gyvenimo momentai taptų žymiai paprastesni :) Apie ką aš čia. Žodžiu, turiu įprotį sudominusius patiekalų receptus užsirašyti ant viskiausio pobūdžio popierėlių, didesnių, mažesnių, jau panaudotų. Ilgainiui tie popierėliai tampa sutrinti, suglamžyti, sunkiai įskaitomi, dar ir kokių aliejumi palaistyti, ir voliojasi virtuvėje stalčiuje, nervuodami visus. Čia tik viena šio reikalo pusė. Kita yra ta, kad praktiškai niekada neužsirašau patiekalo pavadinimo, tik reikiamų produktų sąrašą ir labai jau sutrumpintą gaminimo aprašymą (išsamus tiesiog netilptų ant lapelio...). Norint panaudoti kokį receptą, prasideda loterija: atspėk, patiekalą pagal ingredientus, o paskui prasideda improvizacijų šou - patiekalo gaminimas pagal sutrumpintą instrukciją :)


Šių metų Kalėdiniai nykštukai paliko po eglute man užduotį: į gražią receptų knygą surašyti receptus: TVARKINGAI, IŠSAMIAI ir su PAVADINIMAIS (knygą taip pat paliko), ir pagaliau atsikratyti visų tų suglamžytų ir aptriušusių lapelių iš stalčiaus :)



Darbą jau pradėjau, bet pasirodo, kad jis nėra toks jau lengvas ir paprastas. Tikiuosi, iki metų galo pavyks.

2012 m. sausio 9 d., pirmadienis

Nuo mini iki maxi


Mados, grožio ir estetikos mylėtojai Vilniuje jau trečią kartą turi galimypę akis paganyti po mados istoriją. Šį kartą Vilniaus taikomosios dailės muziejus ir Aleksandras Vasiljevas pristato suknelių ir aksesuarų kolekciją "Nuo mini iki maxi. Septintojo dešimtmečio mada". Ankstesnės pristatytos kolekcijos: Art Deco laikotarpis bei Viktorijos laikai.

Nesu didelė mados žinovė, tad pateiksiu tik tai, kas įstrigo man, kaip paprastai parodos lankytojai. Taigi, šioje parodoje man labiausiai krito į akis tai, kad damos septintajame dešimtmetyje buvo aukštesnės, platesnių talijų bei didesnių pėdų nei art deco laikų coliukės ar Viktorijos laikų vapsvos. Be to, šilką pakeitė sintetiniai, standūs audiniai, plevėsuojantį ir laisvą siluetą pakeitė aiškios ir griežtos formos, atsirado daug plastiko, rėkiančių spalvų ir jų derinių. O prie viso to negalima pamiršti ir hipių.

Smagaus žiūrėjimo!






















Daugiau informacijos čia.

2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

Kalėdų pasaka Vilniuje

Taigi:
Ar buvote Vilniuje?
Ar matėte Kalėdų pasaką?
Ar girdėjote stebuklingą muziką?
Ar užuodėte cinamoną su mandarinais?
TAIP!






Ir vis dėlto, kaip smagu, kad mano namuose žiemos šventės dar tik įpusėjo :)